Benkunskas apie Alytaus regiono atliekų deginimo situaciją: suprantu, bet nedramatizuočiau
Vilnius, rugpjūčio 10 d. (ELTA).
Druskininkų savivaldybei nerimaujant dėl apriboto Alytaus regiono atliekų deginimo Vilniaus kogeneracinei jėgainei (VKJ) pajėgumus skiriant sostinei, sostinės meras Valdas Benkunskas sako suprantantis situaciją, bet jos nedramatizuotų. Anot jo, kitos savivaldybės taip pat galėtų atliekas laikinai sandėliuoti.
„Aš visiškai suprantu kolegas merus ir Druskininkų merą. Man atrodo, mes esame tikrai vienoje pusėje ir vienodai matome visą situaciją. Tai darkart patvirtina, kad šiai dienai tas „butelio kakliukas“ yra būtent atliekų sudeginimo infrastruktūra, kuri yra fiksuota mūsų nacionalinės teisės aktuose. Yra trys jėgainės, kurios degina atliekas ir, kai atsitinka gaisrai, kai atsitinka kažkokie remontai, tada tas probleminis klausimas iškyla, bet aš situacijos nedramatizuočiau“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Benkunskas.
„Jeigu Vilnius dabar laikinai sandėliuoja surūšiuotas degiąsias atliekas ir jos kažkada žiemą bus sudegintos, tai lygiai taip pat ir kituose regionuose tai gali būti padaryta. Tačiau čia jau ne mano reikalas, ne mano kompetencija – yra Aplinkos ministerija, yra kitos institucijos, kurios tuos srautus turi sudėlioti“, – tęsė jis.
Pirmadienį Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas sakė, kad, jei VKJ ir toliau atliekas priims tik iš sostinės apylinkių, rugpjūčio pabaigoje Alytaus regiono savivaldybės bus priverstos diskutuoti dėl ekstremalios situacijos skelbimo.
Kaip rašyta anksčiau, Vilniaus Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) nurodymu visi VKJ pajėgumai šiuo metu skiriami sostinei. Pasak V. Benkunsko, prioritetas įrašytas ir taršos leidime. Kadangi VKJ yra Vilniaus regione, Vilniaus mieste, tai prioritetas yra skiriamas sostinės ir Utenos regionams.
Reikia didesnių deginimo pajėgumų
V. Benkunskas sako, kad sostinei reikėtų didesnių atliekų deginimo pajėgumų, nes šiuo metu esami įrenginiai apdoroja visą einamąjį Vilniaus regiono atliekų srautą ir papildomai priima dalį anksčiau sukauptų atliekų iš mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos.
„Mums iš tikrųjų reikia daug didesnių pajėgumų. Šiai dienai yra tvarkomas ir sudeginamas visas einamasis srautas ir dar papildomai paimama iš MBA gamyklos, kur yra sukauptos atliekos jau netgi per metus kelerius“, – sakė V. Benkunskas.
Anot mero, jei būtų galimybė sudeginti daugiau atliekų, Vilnius ja pasinaudotų, tačiau tam reikėtų spręsti techninius ir teisinius klausimus.
„Jeigu deginimo pajėgumai šiai dienai yra nepakankami, tai tuos klausimus turi atsakyti ministerija ir pavaldžios institucijos“, – teigė V. Benkunskas, pridūręs, kad tai galėtų būti susiję ir su naujų projektų, pavyzdžiui, papildomų deginimo pajėgumų, atsiradimu.
VKJ komunikacijos partnerė Rima Aukštuolytė anksčiau teigė, kad dėl užsikimšusių filtrų, jėgainės techninis limitas dabar yra sumažėjęs ir siekia iki 450 tonų sudeginamų atliekų per parą, tačiau siekiama kuo greičiau atlikti filtrų keitimą, kad jėgainės techniniai limitai padidėtų.
Anksčiau aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė teigė, kad bus tariamasi su VKJ dėl atliekų deginimo pajėgumų didinimo.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) vadovas Aurimas Uldukis savo ruožtu teigė, jog anksčiau buvo galima dalį išrūšiuotų ir deginimui paruoštų atliekų vežti į Kauno kogeneracinę jėgainę. Tiesa, ji artimiausiu metu sustabdys savo veiklą planiniam profilaktiniam remontui ir šios galimybės nebeliks.
Anot jo, pagal turimą leidimą, išrūšiuotas atliekas savo teritorijoje ARATC gali kaupti iki mėnesio.
Kilo šiukšlių krizė
ELTA primena, jog liepos pabaigoje Vilniaus apylinkės teismui nusprendus tenkinti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) prašymą ir iki galutinio teismo sprendimo priėmimo uždrausti atsakovei byloje „Energesman“ trukdyti centro atstovams patekti į Vilniaus mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos teritoriją, VAATC perėmė jos operavimą.
Dabar ten tvarkomasi su didžiuliais kiekiais užsilikusių atliekų, kurie esą susidarė dėl privataus operatoriaus „Energesman“ neveiksnumo.
Kad galėtų susitvarkyti su gamykloje likusiomis šiukšlėmis ir kasdieniu srautu, VAATC pasirašė sutartis su 3 privačiais partneriais „Ecoservice“, „Ekonovus“ ir „Ekobazė“.
VAATC vadovas Marius Švaikauskas teigė, kad yra ieškoma teritorijos, kurioje būtų galima saugoti Vilniaus regiono išrūšiuotas ir deginimui tinkančias atliekas – kietąjį atgautąjį kurą.
person Marta Kraujelytė (ELTA)
JAV oro gynybos raketų „Patriot“ sistemų gamintojai „Raytheon“ ir „Lockheed Martin“ baiminasi, kad Ukraina, gavusi licencijas šias raketas gaminti, galėtų jas padaryti geresnes, greičiau ir pigiau. Šaltinis teigia, kad šios dvi JAV gynybos kompanijos savo susirūpinimą pagrįs intelektinės nuosavybės vagystėmis ir technologijų perdavimu. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutiko suteikti Kyjivui šių raketų gamybos licenciją, nors Baltieji rūmai šio fakto nepatvirtino.arrow_forward
Dėl geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose, gamtinių dujų kainos toliau augo, o Brent naftos kaina mažėjo, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. Kitų energijos išteklių kainos taip pat kito skirtingai – biokuras atpigo, o elektra brango. Pagal agentūros duomenis, vidutinė didmeninė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF rugpjūčio 3–7 dienomis didėjo 6 proc., o savaitės kainų vidurkis sudarė 57,34 euro už megavatvalandę.arrow_forward
Laikinai okupuotame Kryme Krasnoperekopsko pietų pramoninėje zonoje, kur Rusijos pajėgos laiko ir remontuoja karinę techniką, užfiksuota daugybė blyksnių.
Stebėjimo grupė „Krymo vėjas“ remdamasi palydovinių vaizdų duomenimis pranešė apie šiuos incidentus „Telegram“ platformoje.
Be to, pranešta apie septynis sprogimus Krasnoperekopsko mieste bei šūvius ir sprogimus Sevastopolyje ir netoli Belbeko aerodromo bei Balaklavos šiluminės elektrinės.arrow_forward
Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni ir jos kolege iš Danijos Mette Frederiksen ispejo del nekontroliuojamos migracijos i Europa ir paragino steigti grazinimo centrus uz Europos Sajungos ribu. Politikes primygtinai tvirtino, kad reikia igyvendinti siuos centrus treciose salyse. G. Meloni ir M. Frederiksen, nors atstovauja skirtingoms politinems pozicijoms, abejos siekia apsaugoti Europa. arrow_forward