Bausdamas Braziliją dėl J. Bolsonaro iškeltos bylos, D. Trumpas įvedė muitų ir sankcijų

Vašingtonas, liepos 31 d. (AFP-ELTA).

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį nurodė įvesti Brazilijai didžiulius muitus ir pritaikyti sankcijas teisėjui, nagrinėjančiam jo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų sąjungininko Jairo Bolsonaro bylą, kurioje šis kaltinamas bandymu įvykdyti perversmą šalyje su didžiausia ekonomika Lotynų Amerikoje.

Paskelbęs apie 50 proc. muito tarifus, D. Trumpas įvykdė savo grasinimą panaudoti JAV ekonominę galią ir nubausti Braziliją, ypač jos Aukščiausiojo Teismo teisėją Alexandre‘ą de Moraesą, už buvusio prezidento J. Bolsonaro atžvilgiu vykdomą „raganų medžioklę“.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva į šį žingsnį atsakė teigdamas, kad gins „Brazilijos žmonių suverenitetą, nepaisant JAV prezidento paskelbtų priemonių“.

Kitaip nei kiti tarifai, kuriuos D. Trumpas taiko viso pasaulio ekonomikoms, neslepiama, kad Brazilijai taikomos priemonės yra akivaizdžiai politinio pobūdžio, o priimtos buvo nepaisant šimtmečius besitęsiančių prekybos ryšių ir Brazilijos prekybos pertekliaus, kuris, Brazilijos skaičiavimu, praėjusiais metais siekė 284 mln. JAV dolerių.

Šie veiksmai ženkliai padidino spaudimą, kurį patiria A. Moraesas – galingas ir prieštaringai vertinamas kraštutinių dešiniųjų kritikas, ne kartą konfliktavęs su J. Bolsonaro ir kitais asmenimis dėl dezinformacijos.

D. Trumpo vykdomuoju įsaku Brazilijos produkcijai buvo įvestas 40 proc. muito tarifas, o bendras prekybos muitas dabar siekia 50 proc., pranešė Baltieji rūmai.

Įsake nurodoma, kad naujieji muitai įsigalios ne anksčiau nei po septynių dienų, ir išvardijamos išimtys kai kuriems svarbiausiems Brazilijos eksportuojamiems produktams, įskaitant lėktuvus, apelsinų sultis ir masę, brazilines bertoletijas ir kai kuriuos geležies, plieno ir aliuminio gaminius.

Baltųjų rūmų informaciniame biuletenyje, kuriame skelbiama apie muitų tarifus, teigiama, kad Brazilijos vyriausybė „politiškai motyvuotai persekioja, baugina, engia ir cenzūruoja (J. Bolsonaro) ir tūkstančius jo šalininkų, tokiu būdu rimtai pažeidinėdama žmogaus teises ir Brazilijoje pamindama teisinės valstybės principus“.

Jame taip pat kalbama apie Brazilijos „neįprastą ir neįtikėtiną politiką ir veiksmus, darančius žalą JAV bendrovėms, JAV asmenų žodžio laisvei, JAV užsienio politikai ir JAV ekonomikai“, šiame kontekste konkrečiai minint A. Moraesą.

Apie naujus muitus buvo paskelbta netrukus po to, kai JAV Valstybės departamentas, o paskiau ir Iždo departamentas įvedė sankcijų A. Moraesui.

Brazilijos generalinis prokuroras Jorge Messias sankcijas pavadino „savavališkomis“ ir „nepateisinamomis“.

J. Bolsonaro gresia iki 40 metų laisvės atėmimo bausmė už tai, kad, kaip įtariama, rengė perversmą, siekdamas likti valdžioje po to, kai 2022 m. pralaimėjo rinkimus kairiųjų pažiūrų L. Lulai.

Prokurorų teigimu, rengiant sąmokslą buvo planuojama suimti ir net nužudyti L. Lulą, jo pavaduotoją Geraldo Alckminą ir A. Moraesą.

Brazilija atsisako panaikinti kaltinimus, o įsikišdamas į šią bylą D. Trumpas kol kas tik padėjo L. Lulai užsitikrinti didesnį populiarumą.

Trečiadienį organizacijos „Human Rights Watch“ direktorė Amerikai Juanita Goebertus pareiškė, kad JAV muitai ir sankcijos yra „akivaizdus teismų nepriklausomumo pažeidimas“.

„Raganų medžioklė“

Trečiadienį apie naujas A. Moraesui įvedamas sankcijas paskelbė ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, ir iždo sekretorius Scottas Bessentas.

„Moraesas ėmėsi būti teisėju ir prisiekusiuoju neteisėtoje raganų medžioklėje, nukreiptoje prieš JAV ir Brazilijos piliečius ir bendroves“, – aiškino S. Bessentas.

M. Rubio, kuris savo pranešime A. Moraesą apkaltino dar ir „rimtais žmogaus teisių pažeidimais“, trečiadienį taip pat susitiko su savo kolega iš Brazilijos Mauro Viera, kuris jam pasakė, kad Brazilijos teismai „nepasiduos išorės spaudimui“.

56-erių metų A. Moraesas vaidino prieštaringai vertinamą vaidmenį kovoje su dezinformacija.

Jis visur figūravo per visuomenę supriešinusią 2022 m. rinkimų kampaniją, kurios metu agresyviai naudojosi savo sprendimais kovodamas su socialiniuose tinkluose platinama rinkimine dezinformacija.

Praėjusiais metais jis nurodė Brazilijoje 40 dienų išjungti technologijų titano Elono Musko tinklą „X“, nes šis nesugebėjo kovoti su dezinformacija, kuria daugiausia dalijosi J. Bolsonaro rėmėjai.

J. Bolsonaro yra pavadinęs A. Moraesą diktatoriumi, o jo sūnus Eduardo agitavo už JAV sankcijas „totalitariniam“ teisėjui.

Trečiadienį Eduardo Bolsonaro pareiškė, kad JAV sankcijos „nėra kerštas, tai – teisingumas“.

„Piktnaudžiaujantieji valdžia dabar pasekmių sulauks visame pasaulyje“, – platformoje „X“ rašė jis.

JAV Iždo departamentas sankcijas grindė Magnickio įstatymu. Pagal šį įstatymą įšaldomas JAV esantis turtas, o užsienio pareigūnams, kaltinamiems žmogaus teisių pažeidimais ar korupcija, draudžiama atvykti į šalį.