Baltijos šalys ir Lenkija ragina ES skirti finansinę ir politinę paramą rytinės Europos sienos apsaugai

Vilnius, birželio 20 d. (ELTA).

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vyriausybių vadovais laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybą (EVT) ir Europos Komisiją pirmininkę ragindami skirti finansinę ir politinę paramą Baltijos šalių gynybos linijos ir „Rytų skydų“ projektams.

„Šalių lyderiai ragina ES institucijas pripažinti šias iniciatyvas bendro Europos intereso projektais ir svarstyti jiems įgyvendinti reikalingą finansinę ir politinę paramą, pasitelkiant visas prieinamas ES priemones“, – penktadienį paskelbtame pranešime teigia Prezidentūra.

Laiške pabrėžiama, kad Rusijos karas prieš Ukrainą ir vis gilėjanti Europos saugumo krizė reikalauja koordinuoto ir ryžtingo atsako.

„Rusija, pasitelkdama sabotažą, destabilizacijos veiksmus ir instrumentalizuotą migraciją, bando Europos atsparumą, ypač prie ES rytinės sienos“, – tvirtina Prezidentūra.

Prezidentas G. Nausėda ir Latvijos, Estijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai pažymi, kad šios šalys gynybą yra iškėlusios kaip aiškų prioritetą – jai siekia skirti ne mažiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Taip pat aktyviai bendradarbiaujama stiprinant sienų apsaugą ir kuriant patikimą pirmąją visos ES gynybos liniją.

ELTA primena, kad Lietuvos krašto apsaugos ministerija (KAM) 2024 m. sausį pranešė, jog susitikimo Rygoje metu Baltijos valstybių gynybos ministrai pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo vystant kontrmbolimuo priemones Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasieniuose su priešiškomis valstybėmis. Šios priemonės sudarys Baltijos gynybos liniją palei Rusijos ir Baltarusijos sienas.

Analogiškai, Lenkija prie Rusijos ir Baltarusijos sienų vysto „Rytų skydo“ projektą. 2025 m. kovo mėnesį Europos Parlamentas (EP) pritarė ES gynybos planui „ReArm Europe“, pagal kurį į Europos saugumą ir atsparumą bus investuota 800 mlrd. eurų. EP rezoliucijoje „Rytų skydui“ (angl. Shield East) suteiktas pavyzdinio projekto statusas siekiant užtikrinti Europos Sąjungos kolektyvinį saugumą.

Kaip gegužę paskelbė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas, Lenkijos ir Baltijos valstybių gynybos linijos bus sujungtos.