Baltijos regiono šalys formuos greitojo reagavimo grupę kovai su hibridinėmis grėsmėmis
Politika Hibridinis karas Regioninis saugumas Gynyba Baltijos šalys Vokietija
Ryga, rugpjūčio 31 d. (LETA-ELTA).
Baltijos jūros regiono šalys susitarė steigti naują greitojo reagavimo operatyvinę grupę, skirtą kovoti su vis didėjančiomis hibridinėmis grėsmėmis.
Rugpjūčio 28 d. Vokietijos Flensburgo mieste įvyko mišraus formato saugumo susitikimas, kur Baltijos jūros regiono vidaus reikalų ministrai susitarė įsteigti naują operatyvinio koordinavimo saugumo darbo grupę veiksmams koordinuoti.
Murviko karinio jūrų laivyno mokykloje vykusiame susitikime oficialūs asmenys aptarė opius saugumo politikos klausimus, susijusius su bendra Baltijos jūros regiono ateitimi. Diskusijų centre buvo užsienio veikėjų vykdomi hibridiniai išpuoliai, kuriais siekiama kelti grėsmę regiono saugumui, destabilizuoti demokratiją ir susilpninti šalių ekonomiką.
Kaip susitikime pažymėjo Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas, smarkiai padaugėjo dronų ir kibernetinių atakų, šnipinėjimo, dezinformacijos, slaptų operacijų bei tyčinio kritinės infrastruktūros padegimo atvejų, taip pat dažniau naudojamasi vadinamaisiais „vienkartiniais agentais“.
Pareigūnai sutiko, kad pastarojo laikotarpio įvykiai aiškiai rodo, jog tokie išpuoliai tampa vis sudėtingesni ir intensyvesni, todėl regionas turi būti pasirengęs tolesnei hibridinių grėsmių eskalacijai.
Bendras šalių tikslas – užtikrinti galimybę žymiai greičiau tirti incidentus, įgyvendinti atgrasymo politiką ir apsiginti nuo hibridinių grėsmių, taip paverčiant Baltijos jūros regioną iš „kolektyvinės rizikos zonos“ į „kolektyvinės gynybos zoną“.
Susitikimo pabaigoje šalys susitarė įsteigti greitojo reagavimo darbo grupę, spręsiančią hibridinio saugumo klausimus. Ją sudarys Baltijos jūros valstybių vidaus reikalų ministerijų valstybės sekretoriai. Darbo grupės tikslas – užtikrinti operatyvinius ryšių kanalus ir bendrai rengti hibridinių grėsmių vertinimą.
Susitikime taip pat buvo padaryta išvada, kad 2028–2034 m. Europos Sąjungos (ES) ilgalaikio biudžeto programavimo laikotarpiu reikėtų skirti daugiau dėmesio dronų gynybos technologijoms, taip pat regioniniam operatyviniam bendradarbiavimui stiprinti.
Susitikime dalyvavo Latvijos, Vokietijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Norvegijos, taip pat šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos atstovai.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Lenkijos karinės oro pajėgos, pagal vyriausybės duomenis, vėl perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą virš Baltijos jūros. Rusų žvalgybinis orlaivis "Il-20" skrido už 30 km šiaurėje nuo Lebos kurorto, kur jį perėmė lenkų naikintuvai, tačiau Lenkijos oro erdvė nebuvo pažeista. Varšuvos duomenimis, pastaruoju metu padaugėjo Rusijos žvalgybinių skrydžių prie NATO narės Lenkijos krantų. arrow_forward
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prašo patraukti atsakomybėn dėl demonstrantų žūčių Irane, tačiau nenurodo konkretaus teismo, kuriuo turėtų būti spręstas šis klausimas.
D. Trumpas teigia, kad Iranas yra „žlugusi valstybė“ ir rašo, jog šalyje vyrauja didelė infliacija, o valdžia yra „visiškai pakrikusi“.
Prezidentas pateikia 100 tūkst. žuvusiųjų skaičių be jokių įrodymų ar šaltinių, kas labai smarkiai skiriasi nuo iki šiol žinomų oficialių skaičių.arrow_forward