Balsavusiųjų apklausa: Lenkijos prezidento rinkimuose aiškaus nugalėtojo kol kas nėra

Varšuva, birželio 1 d. (dpa-ELTA).

Balsavusiųjų apklausos duomenimis, sekmadienį vykusiame antrajame Lenkijos prezidento rinkimų rate liberalų kandidatas Rafalis Trzaskowskis ir konservatorius Karolis Nawrockis surinko po beveik vienodą balsų skaičių, todėl aiškaus nugalėtojo paskelbti kol kas negalima.

Pirminės prognozės rodė, kad R. Trzaskowskis surinko 50,3 balsų, tuo tarpų už K. Nawrockį balsavo 49,7 proc. rinkėjų. Tokios prognozės su dviejų procentinių punktų paklaida sudarytos po maždaug 500 balsavimo punktų atliktos balsavusiųjų apklausos.

Oficialūs prezidento Andrzejaus Dudos įpėdinio rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti pirmadienį.

Po to, kai gegužės 18 d. įvyko pirmasis rinkimų raundas, kuriame Varšuvos meras R. Trzaskowskis gavo kiek daugiau nei 31 proc. balsų, o buvusios valdančiosios „Teisės ir teisingumo partijos“ (PiS) remiamas nepartinis K. Nawrockis – beveik 30 proc. balsų, visos apklausos rodė, kad ir antrajame rate abejų kandidatų surinktų balsų skaičius greičiausiai skirsis vos per plauką.

Lenkijoje prezidentas renkamas penkerių metų kadencijai ir turi plačius įgaliojimus, tokius, kaip atstovauti šaliai užsienyje, formuoti užsienio politiką, skirti ministrą pirmininką ir kabineto narius bei karo atveju eiti vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareigas.

Prieš penkerius metus A. Duda rinkimuose dėl aukščiausio šalies posto įveikė R. Trzaskowskį, tačiau dabar po dviejų kadencijų dar vienos siekti negali.

ES ir NATO narė Lenkija politiškai yra labai susiskaldžiusi ir rinkimų rezultatai turės lemiamos įtapos jos ateičiai tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje arenoje.

Proeuropietiškojo ir ministro pirmininko Donaldo Tusko „Pilietinei koalicijai“ priklausančio R. Trzaskowskio pergalė reikštų, kad D. Tuskas galės toliau įgyvendinti savo reformistinius planus.

Tuo tarpu K. Nawrockis kadaise priklausė partijai PiS, kuriai atstovauja ir dabartinis prezidentas A. Duda, savu laiku pasinaudojęs savo veto galia, kad blokuotų ne vieną vyriausybės teisės aktų projektą.

Savo valdymo metais PiS nesutarė su Briuseliu dėl jos teismų sistemos reformos. Be to, partija pagadino ir santykius su Berlynu, reikalaudama trilijoninių reparacijų už Antrojo pasaulinio karo metu padarytą žalą.