Azerbaidžane tęsiant susidorojimą su žiniasklaida įkalinti žurnalistai ir NVO darbuotojai
Politika Korupcija Valstybės represijos Žmogaus teisės Azerbaidžanas
Baku, liepos 27 d. (AFP-ELTA).
Pirmadienį Azerbaidžano teismas pasiuntė į kalėjimą grupę nepriklausomų žurnalistų ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) darbuotojų, apkaltintų „kontrabanda“. Spaudos gynėjai bylą pavadino politine, siekiant užgniaužti jų veiklą.
„Toplum TV“ darbuotojai Mushfigas Jabbaras, Faridas Ismayilovas ir Elmiras Abbasovas buvo suimti 2024 m. kovo mėnesį per policijos reidą į jų agentūros biurą Baku. Tą pačią dieną buvo suimti keturi NVO darbuotojai ir su naujienų agentūra susijęs demokratijos šalininkas, o po dviejų dienų buvo suimtas „Toplum TV“ įkūrėjas Alasgaras Mammadli.
Visi devyni atmetė kaltinimus kaip politiškai motyvuotus.
Pirmadienį Baku teismas jiems skyrė nuo 12 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmes.
Nuo 2023 m. Azerbaidžane buvo suimti dešimtys žiniasklaidos darbuotojų ir apkaltinti įvairiais nusikaltimais, įskaitant pinigų plovimu ir mokesčių vengimu.
„Toplum TV“, viena žymiausių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių Azerbaidžane, paskelbė tyrimus dėl įtariamos vyriausybės pareigūnų ir valstybės saugumo vadovo šeimos narių korupcijos.
Europos žurnalistų federacija pirmadienį itin griežtu pavadino paskelbtą nuosprendį ir paragino nedelsiant paleisti kaltinamuosius.
„Teismo nuosprendis patvirtina politinį teismo proceso pobūdį ir valdžios norą įbauginti ir nuslopinti žurnalistus, kurie tiesiog atlieka savo darbą“, – sakoma pranešime.
Žmogaus teisių grupės jau seniai kaltina buvusį sovietinį Azerbaidžaną, nuo 2003 m. valdomą prezidento Ilhamo Alijevo, opozicinės žiniasklaidos ir nepriklausomos žurnalistikos persekiojimu.
Pasak Žurnalistų apsaugos komiteto, Kaukazo šalis praėjusiais metais užėmė šeštąją vietą pasaulyje pagal įkalintų žurnalistų skaičių, nusileisdama tik Baltarusijai, Rusijai, Izraeliui, Mianmarui ir Kinijai.
person Viljama Sudikienė (ELTA)
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius António Guterresas pirmadienį planuoja atvykti į Kiprą, siekdamas atnaujinti derybas tarp Kipro graikų ir turkų bendruomenių. Tai bus paskutinis jo bandymas, nes metų pabaigoje jis atsistatydins iš pareigų. Kipras yra padalintas nuo 1974 m., po Kipro graikų nacionalistų įvykdyto perversmo ir vėlesnės Turkijos karinės intervencijos. Pastaraisiais metais Kipro graikų ir turkų požiūris į galimą spalio išsiskyrė dar labiau.arrow_forward
Jungtinės Valstijos pirmadienį išėjo iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio, kai kalbėjo Prancūzijos ambasadorius, protestuodamos prieš Prancūzijos komentarus, kuriuose JAV buvo lyginamos su Šiaurės Korėja ir kitomis autoritarinėmis valstybėmis dėl balsavimų žmogaus teisių klausimais. \nPakaitinis atstovas Generalinėje Asamblėjoje, Danas Negrea, sukritikavo Paryžiaus „nenuoširdų pozavimą“. \nPenktadienį Jungtinės Valstijos ir dar devynios šalys Generalinėje Asamblėjoje balsavo prieš Volkerio Turko kadencijos JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigose pratęsimą, JAV, be kita ko, papildė Šiaurės Korėjos, Rusijos ir Nikaragvos gretas.arrow_forward
Rusijos kontrolės praradimas Kryme gali sukelti destabilizuojančius procesus Rusijoje, teigia politikos analitikas Mychaila Basarabas. Jis pabrėžia, kad Krymas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui yra jo valdymo teisėtumo ženklas ir svarbi šiuolaikinės Rusijos imperinės mitologijos dalis. Basarabas taip pat perspėjo nesupaprastinti galimo Krymo išlaisvinimo scenarijaus, nes net jei Rusija prarastų galimybę visiškai kontroliuoti Krymą, tai dar nereikštų, kad Ukraina iš karto atgaus visišką pusiasalio kontrolę.arrow_forward