Austrija dėl šnipinėjimo išsiuntė tris Rusijos diplomatus
Politika Šnipinėjimas Tarptautiniai santykiai Diplomatija Austrija Rusija
Viena, gegužės 4 d. (ELTA).
Trys Rusijos diplomatai dėl šnipinėjimo išsiųsti iš Austrijos ir jau paliko šalį. Užsienio reikalų ministerija pirmadienį patvirtino atitinkamą ORF televizijos laidos „Zeit im Bild“ pranešimą, pranešė austrų naujienų agentūra APA.
„Šnipinėjimas yra Austrijos saugumo problema. Ši vyriausybė pakeitė kursą ir nuosekliai su tuo kovoja“, – pranešime cituojama užsienio reikalų ministrė Beate Meinl-Reisinger.
ORF informacija, išsiųsti trys asmenys, tiesiogiai susiję su palydoviniu šnipinėjimu Vienoje. Naudojantis palydovinėmis sistemoms Rusijos ambasados bei Rusijos diplomatų gyvenvietės teritorijoje, buvo renkami, pavyzdžiui, tarptautinių organizacijų duomenys. Pradžioje Austrija balandį pareikalavo panaikinti trijų ambasados darbuotojų diplomatinį imunitetą, tačiau Rusija šio reikalavimo neįvykdė.
„Nepriimtina, kad diplomatinis imunitetas naudojamas šnipinėjimui vykdyti, pareiškė užsienio reikalų ministrė. – Sugriežtindama baudžiamojo kodekso straipsnį dėl šnipinėjimo, vyriausybė žengia dar vieną žingsnį, kad pažabotų užsienio šnipinėjimą Austrijoje“.
Iki šiol šnipinėjimas užsienio žvalgyboms Austrijoje yra baudžiamas tik tuo atveju, jei jis nukreiptas prieš Austrijos interesus. Remiantis Teisingumo ministerijos parengtu projektu, federalinė vyriausybė dabar ketina įvesti papildomą straipsnį, kuris nuo šnipinėjimo taip pat saugotų tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Europos Sąjungos ar JT interesus. Ketinama griežtinti ir esamą šnipinėjimo straipsnį.
person Rasa Strimaitytė (ELTA)
Lietuvos centrinis valstybės archyvas panaikino įrašą, skirtą Osmanų imperijoje vykdyto armėnų genocido minėjimui po neformalių Užsienio reikalų ministerijos ir Turkijos ambasados paskatinimų. Vyriausiosios archyvaro tarnybos vadovė Inga Zakšauskienė patvirtino, kad buvo organizuotas skubus susitikimas su Turkijos ambasados atstovais, kurio metu buvo išreikštas susirūpinimas, neva archyvas bando politizuoti armėnų tautos genocidu susijusį klausimą. Tačiau nebuvo gauta jokių oficialių užklausų ar skundų iš Turkijos ambasados, o Užsienio reikalų ministerija neigia šiuo klausimu teikusi rekomendacijas.arrow_forward
Ketvirtadienį britų rinkėjai balsuos savivaldos rinkimuose, kurie, tikėtina, suduos smūgį nepopuliariam leiboristų premjerui Keirui Starmeriui ir sustiprins dešiniųjų bei kairiųjų partijų įtaką. Apklausos prognozuoja niūrius rezultatus leiboristams, o tai greičiausiai paspartins kalbas apie būtinybę keisti lyderį. „Reform UK“ ir „Žalieji“ gali sustiprėti, o leiboristai gali prarasti kontrolę Velso vietos parlamente ir patirti nuostolius Anglijoje.arrow_forward
Europos Sąjunga patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ragina toliau griežtinti sankcijas Rusijai ir grįžti prie svarstymų įšaldytas Rusijos lėšas panaudoti reparacijų paskolai. Paskolos patvirtinimui prisidėjo Vengrijos žmonės, nes jų buvęs ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, vilkino šios paskolos patvirtinimą. ES šalys pernai gruodį pritarė neribotam laikui įšaldyti Bendrijoje esantį Rusijos valstybės turtą, siekdamos užtikrinti, kad ateityje šie pinigai galėtų būtų skirti Ukrainai reparacijų paskolos forma. arrow_forward