„Aušrietis“ Gedvilas neigia ryšius ir palankumą degalinių tinklui „Jozita“

Vilnius, kovo 10 d. (ELTA).

Žiniasklaidai paskelbus, jog valdančiajai „Nemuno aušrai“ priklausantis Seimo narys Aidas Gedvilas parlamente palaikė siūlymus, palankius degalinių tinklui „Jozita“, su kuriuo politiko šeimos verslas anksčiau buvo sudaręs milijoninės vertės dviejų degalinių pardavimo sandorį, pats politikas neigia parlamente palaikęs bet kokius bendrovei naudingus sprendimus.

„Tai yra pakankamai seno laiko įvykiai. Tuo metu nebuvau aktyvioje politikoje, dirbau versle. Visi procesai turi sprendimus, skyrybų situacijoje yra teismo patvirtinta taikos sutartis, visi sandoriai buvo daryti notaro patvirtintais dokumentais. (...) Jeigu ten epizodas apie „Jozitą“ – išvis, kaip sakyti, juokingas, nes tikrai su „Jozita“ neturiu jokių bendrų reikalų ir praktiškai neturėjau“, – antradienį žurnalistams Seime sakė jis. 

Tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ atliktas tyrimas rodo, jog A. Gedvilo ir jo tuometės sutuoktinės Jolantos Gedvilienės valdoma bendrovė „Aidma“ kontroliavo dvi degalines Šiaulių krašte, kurias 2015 m. už 645 tūkst. eurų pardavė Gedvilų sūnaus tuomet valdytai bendrovei „Soltekana“ ir kurios 2016 m. už mažesnę kainą buvo parduotos degalinių tinklui „Jozita“.

Anot tyrimą atlikusių žurnalistų, pačioje praėjusios Seimo kadencijos pradžioje tuomet „darbietis“ A. Gedvilas ėmėsi Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisų, siūlydamas praplėsti alternatyviųjų degalų sąvoką ir prailginti terminą, per kurį degalų tiekėjai turėtų pateikti biodegalų kokybę įrodančius dokumentus.

Skelbta, kad 2024 m. vasarą politikas taip pat aršiai priešinosi įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma gerokai padidinti Lietuvos įsipareigojimus kelti šalyje parduodamų biodegalų kiekį, panašiu laiku „Jozitai“ bylinėjantis dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) skirtos 300 tūkst. eurų baudos už Alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimą.

A. Gedvilas neigė, jog Seime palaikė įstatymo pataisas dėl palankumo „Jozitai“.

„Aš nežinau, žinokite, ar „Jozitai“, ar „Circle K“, ar „Viadai“, ar „Nestei“, ar kažkokiam kitam tinklui, tikrai žinokit, šito klausimo negaliu atsakyti. Nesu šito įstatymo teikėjas, esu vienas iš pasirašiusių, reikėtų patikslinti. Tačiau taip, aš suprantu tą temą ir tikrai mano įsitikinimas yra, kad vis tik tuos dalykus (reikalavimus dėl biodegalų dalies – ELTA) privalėjome vertinti iš naujo“, – antradienį sakė politikas.

Taip pat, tyrimo duomenimis, „aušrietis“ ir jo tuometė sutuoktinė disponavo milijoninėmis lėšomis, grynais paimtomis iš degalinių verslą kontroliavusios „Aidmos“. 

„Sienos“ gauti dokumentai rodo, kad sutuoktiniai 2010–2013 metais su „Aidma“ sudarė piniginių lėšų pasaugos sutartis – A. Gedvilas grynaisiais „pasaugoti“ paėmė beveik milijoną litų, jo tuometė sutuoktinė – daugiau nei 2,1 mln. litų. Tai paaiškėjo per prieš kiek daugiau nei dešimtmetį VMI atliktus „Aidma“ patikrinimu.

J. Gedvilienė žurnalistams patvirtino pasirašinėjusi ant grynųjų išdavimą įforminančių dokumentų, bet tikino, esą faktiškai naudą iš to gavo ne ji, o jos buvęs vyras. Savo ruožtu A. Gedvilas sakė, kad grynuosius iš įmonės kasos išnešti reikėjo dėl neįvardintų verslo plėtros sprendimų.

Be to, „aušrietis“ žurnalistams tikino, kad vadinamosios „pasaugos sutartys“ iš tiesų apsaugojo įmonę nuo nuostolių, kurie tais laikais atsirasdavo dėl įvairių bankų griūties – „Snoro“, Ūkio banko ir kitų. VMI viršininko pavaduotojo M. Endrijaičio teigimu, vadinamosios pasaugos sutartys neretai naudojamos siekiant įmonių savininkams išmokėti sukauptus pelnus, apsieinant be pajamų mokesčio mokėjimo.

A. Gedvilo deklaracijoje nurodyta, kad pastaruosius penkerius metus politikas turi 185 tūkst. eurų sumą, o didžioji dalis šių santutų – 175 tūkst. eurų – laikoma grynaisiais. Jis pats teigė, jog tai „finansinė pagalvė“ ir šių santaupų nenaudoja kasdieniame gyvenime. 

Visgi Seimo nario teiktos parlamentinių išlaidų ataskaitos rodo, kad tiek 2020–2024 m. laikotarpiu, tiek dabartinėje kadencijoje A. Gedvilas Seimo kanceliarijai teikė aibę dokumentų, rodančių didelius atsiskaitymus grynaisiais.

Parlamentaras savo ruožtu sakė, kad grynųjų pinigų reikia visiems ir tai nėra nusikaltimas.

„Reikia ir man, reikia ir jums, ir nuo to turbūt nepabėgsime, todėl, kad gyvenimas, kaip matote, yra toks ir tai nėra kažkoks nusižengimas ar nusikaltimas. Todėl manau, kad čia išvis, net sunku atsakyti į tokį klausimą. Grynieji yra reikalingi, aš atsakymuose labai aiškiai atsakiau ponui Černiauskui“, – teigė A. Gedvilas, paklaustas, kam žmogui reikia tiek grynųjų pinigų.

Be to, pasak tyrimo, tuo metu sutuoktinių įmonė „Aidma“ finansavo 470 kvadratinių metrų rezidencijos Vilniaus Meškeriotojų gatvėje, Valakampių mikrorajone statybas – „Sienos“ turimi dokumentai rodo, kad pastatas buvo statomas pagal jungtinės veiklos sutartį tarp A. Gedvilo ir „Aidmos“, kuriai atstovavo jo tuometė žmona. 

Pagal sutartį politikas įsipareigojo suteikti statyboms reikalingą sklypą, o „Aidma“ prisiėmė statybų finansavimo prievolės ir, nors tiksli statybų kaina nežinoma, žurnalistų duomenimis, finansiniai dokumentai rodo, kad „Aidmos“ išlaidos siekė milijonines sumas.

Nors, pagal sutartį, gyvenamasis namas turėjo tapti bendra politiko ir jo įmonės nuosavybe, nes pusė pastato neva buvo statoma kaip būsimas „Aidmos“ biuras, taip nenutiko ir 2008-aisiais, pabaigus statybas, ši rezidencija tapo A. Gedvilo nuosavybe. 

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vertinimu, tokios operacijos paprastai traktuojamos kaip galimas mokesčių nusukinėjimas, nes įmonės statybas finansuojant įmonei, nereikia mokėti nei dividendų, nei pajamų mokesčio.

Pats A. Gedvilas žurnalistams teigė, kad šios statybos buvo verslo projektas, kuris nepavyko dėl asmeninių aplinkybių – skyrybų su žmona.

Kaip jau skelbta, kitas bendras kelių redakcijų žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad dalis partijos „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos lėšų buvo pervesta iš banko sąskaitų, kurios prieš pat pavedimus buvo papildytos grynaisiais pinigais, nes iki tol jose nebuvo pakankamai lėšų.

Tyrimo duomenimis, tokiu būdu partiją rėmė septyniolika su jos vicepirmininku Robertu Puchovičiumi glaudžiai susijusių asmenų. Tarp jų – šeimos nariai, artimi bičiuliai, kaimynai, vaikystės draugai ir asmenys, su kuriais siejo verslo ryšiai. Dalis jų prieš politines aukas į savo sąskaitas įnešė grynųjų, o netrukus tas pačias sumas pervedė „aušriečių“ partijai.

Analogišku būdu partiją rėmė ir aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, kuris į savo banko sąskaitą įnešė 2,5 tūkst. eurų ir tą pačią dieną šią sumą pervedė „Nemuno aušrai“.

Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „aušriečių“ finansavimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiuo klausimu dar sausio pabaigoje pradėjo tyrimą. Jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis. 

Išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ pirmininko R. Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijos finansinius rėmėjus, K. Žukauskas skelbė pastebėjęs, jog politikui pinigus aukojo galimai su Lietuvos degalinių tinklu „Jozita“ susiję asmenys. 

Anot K. Žukausko, „aušriečių“ pirmininką be jo paties prieš prezidento rinkimus rėmė 15 asmenų, iš kurių 10, arba du trečdaliai – su šiuo degalinių tinklu susiję asmenys.