Politika COVID-19 Valstybės represijos Žmogaus teisės COVID-19
Pchenjanas, balandžio 28 d. (AFP-ELTA).
Šiaurės Korėja per COVID-19 pandemiją įvykdė gerokai daugiau mirties bausmių, ypač už Pietų Korėjos serialų žiūrėjimą, K-pop stiliaus muzikos klausymąsi ir kitos užsienio kultūros vartojimą bei už politinius nusikaltimus, teigiama antradienį pasirodžiusioje ataskaitoje.
2020 m. sausį Pchenjanas uždarė sienas, siekdamas sustabdyti koronaviruso plitimą, o atlikti tyrimai ir žiniasklaidos pranešimai rodo, kad diplomatiniu požiūriu izoliuota šalis paskesniais metais savo sienų apsaugą dar labiau sustiprino.
Aktyvistai teigia, kad, uždarius sieną, padėtis žmogaus teisių pažeidimais nuo seno garsėjančioje Šiaurės Korėjoje, kurios vyriausybė daugelio laikoma viena iš labiausiai represinių pasaulyje, tik dar labiau pablogėjo.
Nevyriausybinės aktyvistų organizacijos „Transitional Justice Working Group“ ataskaitoje nustatyta, kad per beveik penkerius metus po sienos uždarymo įvykdytų ir skirtų mirties bausmių skaičius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu iki pandemijos, padidėjo daugiau nei dvigubai.
Remiantis ataskaitoje pateiktomis išvadomis, per tą patį laikotarpį daugiau nei triskart išaugo ir nuteistųjų skaičius.
Organizacija rėmėsi duomenimis, gautais iš šimtų pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos bei keleto žiniasklaidos priemonių, turinčių informatorių tinklus šioje uždaroje šalyje, kurioje nepriklausomos žiniasklaidos nėra ir tarptautinė bendruomenė beveik nedalyvauja.
Ji išnagrinėjo 144 atvejus, kai, remiantis turimais duomenimis, šimtams žmonių buvo skirta arba įvykdyta mirties bausmė.
Organizacijos teigimu, nuo pandemijos pradžios valdžios institucijos vis dažniau skiria mirties bausmę už tokius nusikaltimus kaip Pietų Korėjos filmų, serialų žiūrėjimas ir muzikos klausymas.
Uždarius sienas, atvejų, kai mirties bausmė buvo skiriama už nusikaltimus, susijusius su užsienio kultūra, religija ir „prietarais“, skaičius išaugo 250 procentų.
Ataskaitoje nurodoma, kad smarkus mirties bausmių už politinius nusikaltimus, pavyzdžiui, lyderio Kim Jong Uno kritiką, skaičiaus šuolis gali reikšti, jog vyriausybė „reaguoja į augantį vidaus nepasitenkinimą arba stiprina valstybinį smurtą, siekdama numalšinti politinį nepasitenkinimą“.
Pasak ataskaitos, beveik trys ketvirtadaliai mirties bausmių buvo įvykdyti viešai, o dauguma nuteistųjų buvo sušaudyti.
Be to, teigiama, kad nuo to laiko, kai šio amžiaus antrojo dešimtmečio pradžioje į valdžią atėjo Kim Jong Unas, egzekucijos buvo vykdomos dešimtyse miestų ir rajonų.
Tarp jų buvo keletas aikštelių sostinėje Pchenjane, taip pat viešosios zonos, pavyzdžiui, nebenaudojami aerodromai, upių krantai, dirbama žemė ir atviros kasybos atliekų saugojimo aikštelės.
Šiaurės Korėjos vyriausybė kaltinama žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant kankinimus, priverstinius darbus ir griežtus žodžio bei judėjimo laisvės apribojimus.
Remiantis 2025 m. Korėjos nacionalinio suvienijimo instituto ataskaita, šalyje veikia keturios politinių kalinių stovyklos, kuriose sunkų priverstinį darbą dirbą iki 65 tūkst. žmonių.
Praėjusiais metais Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras pareiškė, kad bendra žmogaus teisių padėtis Šiaurės Korėjoje per pastarąjį dešimtmetį į gerąją pusę nepasikeitė, o daugeliu atvejų net pablogėjo.
Šiaurės Korėja nuolat atmeta kaltinimus dėl žmogaus teisių pažeidimų ir kaltina Jungtines Tautas politizuojant žmogaus teisių klausimus, kad galėtų pakenkti režimui.
person Jūras Barauskas (ELTA)