Apžvalgininkas Brunalas: bet koks politinės korupcijos aktas mažina pasitikėjimą valstybe
Politika Paluckas turto areštas Korupcija Politinė atsakomybė Viešoji nuomonė Gintautas Paluckas
Vilnius, birželio 30 d. (ELTA).
Per šią Seimo kadenciją šalies politinę erdvę sukrėtus ne vienam korupcijos skandalui, o valdantiesiems formuojant jau trečią Vyriausybę, portalo „Delfi“ apžvalgininkas Benas Brunalas kelia klausimus, kiek visus šiuos neigiamus politinius procesus po kelerių metų prisimins visuomenė. Visgi, ilgamečio žurnalisto teigimu, rizikų kelia tai, kad bet koks politikų korupcijos aktas perspektyvoje mažina gyventojų pasitikėjimą politinėmis institucijomis ir valstybe, o bendrame procese – ir žiniasklaida.
„Bet koks korupcijos aktas, kuris pasiekia viešąją erdvę, (…) bet koks inkriminavimas prie stabilumo ir pasitikėjimo valstybės institucijomis – turiu galvoje Seimą, Vyriausybę – neprisideda prie pasitikėjimo apskritai politikais, stiprina tą suvokimą, vaizdinį, kad politika yra tokia „pelkė“, – projekto „ELTA.106 metų žinios ir kartos“ laidoje kalbėjo buvęs naujienų agentūros ELTA vyr. redaktoriaus pavaduotojas B. Brunalas.
Pernai vasarą po žurnalistinių tyrimų apie jo bei jo šeimos verslo ryšius bei teisėsaugos pradėtų veiksmų iš pasitraukė socialdemokratų premjeras Gintautas Paluckas – dėl to atsistatydinus visai Vyriausybei, atsakomybę formuoti naują Ministrų kabinetą prisiėmė partijos deleguota Inga Ruginienė, kurią dabar pareigose turėtų pakeisti Mindaugas Sinkevičius.
Šiemet politinę sistemą sukrėtė ir keletas politinės korupcijos skandalų – buvusiam demokratų lyderiui Sauliui Skverneliui pareikšti įtarimai dėl galimo kyšio ėmimo vadinamojoje Augalininkystės tarnybos byloje, joje įtarimai pareikšti ir buvusiam žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui, iš Seimo pasitraukusiam ilgamečiam konservatoriui.
„Faktas, kad visos (…) istorijos taps tokiu bendravardikliu – bet labai įdomus klausimas, kaip bus vienas ar kitas politikas bus prisimenamas po kažkiek laiko. Turime pavyzdžių – tą patį Gintautą Palucką, kuris ne pirmą kartą tokiuose kontekstuose yra įsivėlęs, pavyzdžiui, ta garsioji žiurkių byla, ir net po tokio skandalo, tokia juoda dėmė ant balto arba, šiuo atžvilgiu, ant raudono politiko munduro buvo tarsi išplauta, žmogus tapo premjeru, užėmė vieną iš aukščiausių valstybėje postų“, – tikino buvęs ELTA politikos naujienų redaktorius.
B. Brunalo teigimu, kol kas anksti vertinti, ar šių politikų karjera yra baigta, ypač, kol istorijos pabaiga nėra aiški, teisėsaugos tyrimas dar nebaigtas, o teismo procesai dar nepradėti.
Visgi, jo vertinimu, visas galimos korupcijos tyrimo procesas ypač „dusina“ S. Skvernelį, anksčiau buvusį generaliniu komisaru ir į politiką atėjusį su antikorupciniais lozungais, ši situacija, anot apžvalgininko, nustebino net ir S. Skvernelio kolegas Seime.
„Man įstrigo vienas pokalbis su vienu konservatoriumi – jo pavardės neįvardinsiu, (…) jis sakė – dėl Kazio gal yra nuostaba, bet ne tokia didelė, bet kad Saulius galėtų į tokią istoriją būtų įsivėlęs… Suprask, netgi saviškiai negalėjo patikėti kad ponas Skvernelis galėtų būti į tokią istoriją įsivėlęs, tai vėlgi labai stipriai rodo, koks stiprus pokytis, šokas čia įvyko tam tikra prasme“, – tikino B. Brunalas.
Kalbėdamas apie tai, kokį vaidmenį nušviečiant tokius procesus atlieka žiniasklaida, jis pažymėjo, kad kiekvienai situacijai reikia taikyti skirtingą modelį, ir tikino, kad žurnalistų noras skaitytojus sudominti skambiomis antraštėmis ne visuomet yra blogas.
„Čia, aišku, ir sveiko proto klausimas, visą laiką yra svarbus, kad antraštė neklaidintų, nes dabartinėje visuomenėje, kai turime labai daug informacijos, (…) tu turi būti atraktyvus, bet čia brėžiu tam tikrą ribą – tai negali būti padaryta bet kokia kaina, čia turi įsijungti nerašyta taisyklė, kad tu po tos antraštės nepadarytum blogiau, jos neišleidęs“, – kalbėjo B. Brunalas.
„Delfi“ apžvalgininko teigimu, nušviesdama didelės svarbos istorijas žiniasklaida privalo padėti visuomenei susidaryti bendrą vaizdą ir juos įvertinti patiems. Visgi, anot B. Brunalo, žurnalistams visada reikia ieškoti balanso, o naujienas skelbti tik jas patikrinus bei nepaisant visko išlikti objektyviems.
Politinis oponentas tampa ne konkurentu, o priešu
Anot žurnalisto, šiuolaikinė politika smarkiai keičiasi – vis daugiau reikšmės įgauna politikų gebėjimas „daryti šou“, nors anksčiau didesnį svorį turėjo racionalumas.
B. Brunalo vertinimu, vienas iš veiksnių, skatinančių mažėjantį pasitikėjimą valstybės institutais, yra stiprėjanti tendencija į politinius oponentus žiūrėti kaip į priešus, o ne konkurentus.
„Dabar gyvename tokiame periode, kur vyksta tokie perkainojimai pačios politikos, apie ką yra politika. (…) Dabar (vyksta – ELTA) antisisteminių jėgų atakavimas apskritai konvencinės politikos ir jos logikos. (…) Tai ypač akivaizdu JAV, kai anksčiau konkuruoti sugebėję ne karo sąlygomis,arba sugebėję konkuruoti, ne kariauti, politikai staiga pereina į karo stovį (…) – oponentas tampa nebe konkurentu, o priešu, kurį reikia naikinti, kurio reikia negerbti“, – sakė B. Brunalas.
Pasak jo, tokiu būdu iš naujo brėžiamos ribos, kurias galima peržengti, skatina ir visuomenę tam tikrus politikus matyti kaip priešus, kurie jiems esą linki blogo – prie to ypač prisideda vadinamųjų populistinių, „antisisteminių“ politinių jėgų veikla, kuri mažina bendros politinės sistemos stabilumą.
„Nepaisant tos trumpalaikės naudos, kurios gauna antisisteminės jėgos, nes jos išsiskiria, jos generuoja emociją, užkrečia šia emocija visuomene, gauna tą didelį matomumą, tai ta trumpalaikė nauda – labai siauram ratui, konkrečiai politinei jėgai ar konkrečiam politikui, bet ilgalaikėje perspektyvoje mes matome tam tikrą eroziją sistemos atžvilgiu – visuomenė pradeda trupėti, didėja jos susiskaldymas“, – aiškino politikos apžvalgininkas.
Buvusio ELTA redaktoriaus teigimu, šiame procese visuomenės nepasitenkinimo sulaukia ir žiniasklaida – vis dažniau vertinama, kad žiniasklaida nebėra tas „sarginis šuo“, ginantis visuomenės interesą ir teisę žinoti, tačiau konkrečioms interesų grupėms dirbantis darinys.
Tai, anot B. Brunalo, ypač pavojinga tiek žurnalisto profesijai, tiek demokratinei visuomenei, kuri negali egzistuoti be laisvos žiniasklaidos.
„Gyvename, man atrodo, pakankamai sudėtingame periode, ir labai įdomu, kada ir kaip jis baigsis“, – teigė jis.
Šis turinys yra projekto „ELTA. 106 metų žinios ir kartos“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.
Laidos nuoroda „YouTube“: https://www.youtube.com/watch?v=JXhha2VmZes
person Ūla Klimaševska (ELTA)
Praėjus savaitei po pragaištingų žemės drebėjimų Venesueloje, žuvusiųjų skaičius siekia 2 295, o sužeistųjų – 11 267.
Nukentėjusiose vietovėse dislokuota daugiau nei 26 tūkst. gelbėjimo tarnybų darbuotojų ir daugiau nei 17 tūkst. savanorių, tačiau viltys rasti daugiau gyvų žmonių po griuvėsiais blėsta.
Nelaimės padarinių likvidavimas sulaukia kritikos, o Visos Amerikos sveikatos apsaugos organizacija pareiškė, kad ši situacija gali lemti visuomenės sveikatos pablogėjimą. arrow_forward
Gaisras pietų Rusijos naftos perdirbimo gamykloje, kurį sukėlė Ukrainos dronas, buvo užgesintas po trijų dienų, pranešė Slaviansko prie Kubanės gelbėjimo tarnybos.
Ataka Slaviansk Eko naftos perdirbimo gamykloje yra dalis Ukrainos pastangų sutrikdyti degalų tiekimą Rusijos pajėgoms ir pakirsti karo finansavimą.
Dėl šios ir kitų atakų, degalų gamyba Rusijoje smarkiai sumenko, kas sukėlė ilgas eiles prie degalinių, kurios vis dar parduoda benziną automobilininkams.arrow_forward
Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fiodorovas pranešė, kad šalis netrukus pradės ginklų eksportą, nes visi reikalingi institucijų sprendimai jau parengti. Fiodorovas išreiškė viltį, kad eksporto liberalizavimas padės Ukrainai tapti svarbiu pasaulinės gynybos technologijų rinkos dalyviu. Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad ginklų eksportas turėtų tapti ilgalaikiu Ukrainos ekonominės galios šaltiniu.arrow_forward
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukrainos patirtis saugumo srityje, ypač oro ir jūrų sienų apsaugoje, gali atlikti lemiamą vaidmenį Europos saugume. Jis ragina Europą glaudžiau bendradarbiauti ir remti veiksmus, kurie apsunkintų Rusijai karinių veiksmų tęsimą. Zelenskis pažymi, kad Ukraina jau kuria sąlygas, apsunkinančias Rusijai karinę veiklą, vykdydama ilgojo nuotolio smūgius Rusijos kariniams ir naftos objektams.arrow_forward