Apklausa: lietuviai labiausiai taupyti linkę Baltijos šalių gyventojai

Vilnius, birželio 17 d. (ELTA).

Lietuviai dažniausiai taupo turėdami konkretų tikslą arba atsidėdami grynuosius pinigus, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Šiuos abu metodus veiksmingiausiais įvardijo 21 proc. apklaustųjų. Tuo metu periodinį pinigų pervedimą į taupomąją sąskaitą naudoja 19 proc. gyventojų.

Latvijoje populiariausiu taupymo būdu gyventojai įvardijo grynųjų pinigų atidėjimą – taip taupo 21 proc. gyventojų, tuo metu periodinį pervedimą į taupomąją sąskaitą nurodė 16 proc., o taupymo tikslų išsikėlimą – 13 proc. Savo ruožtu Estijoje 22 proc. gyventojų taupo pasitelkdami periodinį pinigų pervedimą į taupomąją sąskaitą, taupymo tikslus nusistato 15 proc., grynuosius atsideda 14 proc. apklaustųjų.

„Šie rezultatai rodo, kad visose Baltijos šalyse gyventojai dar gana stipriai remiasi tradiciniais metodais – ypač grynųjų atidėjimu. Vis dėlto Estijos pavyzdys išsiskiria didesniu pasitikėjimu automatizuotais sprendimais – tai kryptis, kuria verta sekti ir lietuviams“, – pranešime cituojama banko klientų patirties tobulinimo specialistė Sandra Gimžauskienė.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje taupymo pasirinkimai skyrėsi priklausomai nuo lyties. Vyrai kaip veiksmingiausią taupymo būdą įvardijo taupymą turint aiškų tikslą (24 proc.), o kiti dažniausiai pasirenkami sprendimai – grynųjų pinigų atidėjimas (19 proc.) ir reguliarus automatinis pervedimas į taupomąją sąskaitą (17 proc.). Tuo metu moterys dažniau rinkosi praktinius kasdienius sprendimus: grynųjų pinigų atidėjimą (23 proc.) ir automatinį pervedimą (22 proc.), o taupymą pagal konkretų tikslą kaip veiksmingiausią įvardijo 19 proc. apklaustųjų.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad taupymo metodai skiriasi ir pagal amžiaus grupes. 18–29 m. amžiaus grupei priklausantys gyventojai dažniausiai naudoja reguliarų automatinį pinigų pervedimą į taupomąją sąskaitą – kaip veiksmingiausią būdą jį įvardijo 24 proc. jaunimo. Panaši dalis (20 proc.) teigė, kad veiksmingiausias būdas kaupti lėšas yra taupymo tikslų nusistatymas, o mokėjimų suapvalinimo funkciją įvardijo 12 proc. apklaustų jaunų žmonių. Pastarąjį pasirinkimą 18–29 m. amžiaus grupės respondentai įvardijo daugiau nei dvigubai kartų dažniau už vyresnius nei 50 metų gyventojus.

Nors išmaniųjų įrankių populiarumas auga, tyrimas parodė, kad dalis gyventojų vis dar nepradėjo taupyti. Lietuvoje 13 proc. apklaustųjų nurodė, kad neturi santaupų arba visai netaupo. Latvijoje šis rodiklis siekia 19 proc., o Estijoje – 21 proc. 

Lietuvoje dažniausiai netaupo vyresni nei 50 metų asmenys, o mažiausia jų dalis – 9 proc. – fiksuota tarp 18–29 metų amžiaus žmonių.

Apklausą 2025 metų balandį internetu atliko tyrimų agentūra „Norstat“. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.