Apklausa: gyventojų pasitikėjimas Skverneliu smarkiai smuko, populiariausia partija – socdemai

Vilnius, kovo 14 d. (ELTA).

 Naujausia Eltos užsakymu kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad per mėnesį 17 procentinių punktų sumažėjo pasitikėjimas Augalininkystės tarnybos korupcijos byloje figūruojančiu parlamentaru, demokratų lyderiu Sauliumi Skverneliu. Populiariausia politine jėga išliko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).

Palankiausiai vertinamas – V. Adamkus

2026 metų vasario 19 – kovo 2 dienomis vykusi apklausa parodė, kad 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina kadenciją baigusius prezidentus Valdą Adamkų (76 proc.) ir Dalią Grybauskaitę (57 proc.).

Dar septynis visuomenės veikėjus didesnė dalis gyventojų įvertino labiau palankiai nei nepalankiai: premjerę Ingą Ruginienę (46 proc.), prezidentą Gitaną Nausėdą (46 proc.), žurnalistą Andrių Tapiną (45 proc.), užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį (42 proc.), Jonavos merą ir LSDP laikinąjį pirmininką Mindaugą Sinkevičių (41 proc.), žurnalistą Edmundą Jakilaitį (41 proc.) ir Seimo narį Valių Ąžuolą (40 proc.). 

Europarlamentarą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininką Aurelijų Verygą palankiai vertino 39 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 46 proc. Naują partiją buriantį Seimo narį Igną Vėgėlę palankiai vertino 38 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 44 proc. Seimo pirmininko Juozo Oleko palankus ir nepalankus vertinimai siekė atitinkamai 35 proc. ir 47 proc., Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio – atitinkamai 33 proc. ir 49 proc.

Šių metų vasarį daugiau nei pusė suaugusių šalies gyventojų 9 politikus įvertino nepalankiai. Tarp jų – Gabrielių Landsbergį (74 proc. nepalankiai ir 17 proc. palankiai), Vytautą Landsbergį (69 proc. nepalankiai ir 19 proc. palankiai), Ingridą Šimonytę (68 proc. nepalankiai ir 23 proc. palankiai), Viliją Blinkevičiūtę (66 proc. nepalankiai ir 20 proc. palankiai), Saulių Skvernelį (62 proc. nepalankiai ir 27 proc. palankiai), Agnę Širinskienę (58 proc. nepalankiai ir 28 proc. palankiai), Viktoriją Čmilytę-Nielsen (56 proc. nepalankiai ir 33 proc. palankiai), Remigijų Žemaitaitį (54 proc. nepalankiai ir 33 proc. palankiai) bei Lauryną Kasčiūną (53 proc. nepalankiai ir 34 proc. palankiai).   

Kaip parodė tyrimas, per pastarąjį mėnesį pagerėjo dviejų politikų vertinimas: 8 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie palankiai įvertino I. Ruginienę (nuo 38 proc. iki 46 proc.) bei 4 procentiniais punktais pagerėjo G. Nausėdos vertinimas (nuo 42 proc. iki 46 proc.).

Gyventojų nuomonės tyrimą atlikusios Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė teigė, kad I. Ruginienės vertinimas praktiškai atsistatė po ankstesnio smukimo.

„Tiesiog atsistatė atgal į teigiamą. O kai kitų yra irgi mažiau nei 50 proc. neigiamų (vertinimų – ELTA), tai tiesiog toje politikų eilėje ji iškart pakilo aukščiau“, – aiškino ji.

Anot R. Ališauskienės, po praėjusių metų pabaigoje buvusio kritimo šiek tiek atsistatė ir G. Nausėdos reitingas.

Sumažėjo septynių politikų palankus vertinimas

Lyginant su sausį vykusiu tyrimu, labiausiai (17 procentinių punktų) sumažėjo palankiai vertinančių Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką S. Skvernelį (nuo 44 proc. iki 27 proc.). 6 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių D. Grybauskaitę (nuo 63 proc. iki 57 proc.), o 5 procentiniais punktais pablogėjo V. Adamkaus vertinimas (nuo 81 proc. iki 76 proc.) bei A. Verygos vertinimas (nuo 44 proc. iki 39 proc.). 

R. Ališauskienė sakė, kad apklausa vyko tuo metu, kai paaiškėjo, jog S. Skverneliui suteiktas specialiojo liudytojo statusas Valstybinės augalininkystės tarnybos korupcijos byloje, jo namuose ir kabinete Seime atliktos kratos. 

„Kaip tik tyrimas ir vyko tuo metu, kai viešojoje erdvėje tas klausimas buvo daugiausiai aptarinėjamas. Tai tiesiogiai paveikė vertinimą“, – aiškino ji. 

Pasitikėjimo sumažėjimas 17 procentinių punktų, pasak R. Ališauskienės, yra pakankamai didelis. 

„Per vieną mėnesį toks gan žymus pasikeitimas“, – komentavo „Baltijos tyrimų“ vadovė.

Per šį laikotarpį 4 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių šiuos 3 politikus: Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininką L. Kasčiūną (nuo 38 proc. iki 34 proc.), Kauno merą V. Matijošaitį (nuo 37 proc. iki 33 proc.) bei socialinės apsaugos ir darbo ministrę Jūratę Zailskienę (nuo 25 proc. iki 21 proc.). 

Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai nuo sausio nepakito.

Į Seimą patektų šešios partijos

Partijų palaikymas per paskutinį mėnesį nepakito. Apklausa parodė, kad, jei artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų valdančioji LSDP (12,6 proc.) ir opozicinė TS-LKD (11,3 proc.).

Už LVŽS vasarį būtų balsavę 9,4 proc. apklaustųjų, „Nemuno aušrą“ – 9,3 proc., Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ – 8,7 proc. Liberalų sąjūdį – 5,9 proc. apklaustųjų. Lyginant su sausio mėnesiu, labiausiai sumažėjo pasitikėjimas demokratais – jis buvo mažesnis 1,2 procentinio punkto.

Kitos partijos, kaip parodė vasarį vykusi apklausa, 5 proc. barjero, reikalingo patekti į Seimą, neperžengtų. Už Darbo partiją nurodė, kad balsuotų 3,8 proc., už Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą – 2,9 proc., už Laisvės partiją – 2,3 proc. apklaustųjų. 

Kitas partijas palaikytų 5 proc. apklaustų gyventojų.    

Trys iš dešimties (29 proc.) apklaustųjų nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. 

Aiškindama, kodėl beveik nesikeičia politinių partijų reitingas, R. Ališauskienė sakė, kad nebuvo kažkokio veiksmo, kuris kirstų per pasitikėjimą viena ar kita politine jėga.

„Beveik kiekvieną mėnesį vis kokia nors informacija tai apie vieną partiją, tai apie kitą, partijų narius, tai praktiškai tie vertinimai atsiliepia daugiau patiems politikams ir partijų lyderiams, jeigu tai susiję su konkrečiu lyderiu ar personalijomis. Bet pačiam partijų palaikymui kaip ir neatsiliepia, nes nėra kažkokio veiksmo, kuris labai jau kirstų per pasitikėjimą viena ar kita partija. Šiaip daugiausiai tie žmonės, kas nusiteikę gan lojaliai ir stabiliai, linkę už tą partiją balsuoti, bet nebūtinai, sakykime, už jos lyderį ar kitą politiką“, – komentavo sociologė.

Apklausa vyko vasario 19 – kovo 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1 014 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 110 atrankos taškų. Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.