„airBaltic“ susitarė dėl iki 257 mln. eurų laikinojo finansavimo
Verslas Latvija airBaltic paskola Obligacijos Likvidumas Palūkanų normos airBaltic Latvija Euras
Ryga, rugsėjo 3 d. (LETA-ELTA).
Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė „airBaltic“ susitarė su dalimi esamų obligacijų turėtojų ir trečiųjų šalių finansavimo teikėjais dėl iki 257 mln. eurų laikinojo finansavimo, naujienų agentūrai LETA ketvirtadienį pranešė bendrovė.
Bendrovės teigimu, finansavimu siekiama sustiprinti jos likvidumą ir užtikrinti finansinius išteklius, reikalingus naujam verslo planui įgyvendinti.
Siūlomam finansavimui dar turi pritarti „airBaltic“ obligacijų turėtojai ir akcininkai.
Obligacijų turėtojų susirinkimas, kuriame bus svarstomas pasiūlymas, šaukiamas 2026 m. rugsėjo 11 d.
Oro linijų bendrovės atstovai paaiškino, kad, gavus šiuos pritarimus ir įvykdžius kitas taikomas sąlygas, netrukus po obligacijų turėtojų pritarimo bendrovei turėtų būti skirta 180 mln. eurų. Dar 77 mln. eurų taptų prieinami įvykdžius papildomas sąlygas.
Laikinąjį finansavimą numatoma pritraukti išleidžiant naujas obligacijas, kurių išpirkimo terminas – 2027 m. vasario 26 d. Nustatyta tarpinio finansavimo metinė palūkanų norma – 25 proc.
Oro linijų bendrovės pranešime vertybinių popierių biržai nurodoma, kad pagal sandorį būtų išleista maždaug 257 mln. eurų vertės naujų aukščiausio prioriteto obligacijų, kurių išplatinimą garantuotų Londone įsikūrusi investicijų valdymo bendrovė „Polus Capital Management“ ir Izraelyje registruota investicijų bendrovė „Klirmark Capital 4“. Esami obligacijų turėtojai, įskaitant Latvijos vyriausybę, taip pat turės galimybę proporcingai dalyvauti naujoje obligacijų emisijoje.
„airBaltic“ valdybos pirmininkas Andrejus Martinovas LETA aiškino, kad investuotojai pasirengę suteikti iki 257 mln. eurų tarpinio finansavimo, tačiau visi esami obligacijų turėtojai taip pat turės galimybę dalyvauti proporcingai turimų obligacijų kiekiui. Tai nėra privaloma – obligacijų turėtojams tik suteikiama tokia galimybė. Pasak A. Martinovo, tai taikoma ir Latvijos vyriausybei.
Lėšos skirtos refinansuoti esamus įsipareigojimus, susijusius su orlaiviais ir varikliais, ir padengti einamąsias išlaidas, įskaitant remonto, techninės priežiūros ir oro uostų mokesčius.
Komentuodamas palūkanų normą A. Martinovas atkreipė dėmesį, kad tai geriausios sąlygos, kurias „airBaltic“ šiuo metu gali gauti, nes tokio pobūdžio finansavimas – trumpalaikis tarpinis finansavimas – yra brangesnis už kitų rūšių finansines priemones. Pasak A. Martinovo, „airBaltic“ skaičiavimai ir verslo plano įgyvendinimas taip pat rodo, kad bendrovė yra pajėgi mokėti tokias palūkanas.
Tikina, kad keleiviai nesusidurs su sutrikimais
Pranešime vertybinių popierių biržai „airBaltic“ dar kartą patikino, kad tiek įgyvendinant laikinojo finansavimo planą, tiek jo svarstymo laikotarpiu skrydžiai bus vykdomi pagal planą ir keleiviams jokių sutrikimų nenumatoma.
Bendrovė pabrėžė, kad finansavimo teikėjai įsipareigojo užtikrinti visą siūlomo finansavimo sumą, jei bus gauti būtini pritarimai ir įvykdytos kitos sąlygos. Esami „airBaltic“ obligacijų turėtojai taip pat turės galimybę dalyvauti finansavime.
„airBaltic“ teigimu, siūlomas laikinasis finansavimas nepriklauso nuo Latvijos valstybės finansinio įnašo. Valstybė, kaip esama „airBaltic“ obligacijų turėtoja, pagal neseniai priimtus teisės aktus gali dalyvauti finansavime proporcingai turimų obligacijų daliai.
Siūlomas finansavimas yra dalis platesnių priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti „airBaltic“ finansinę padėtį ir įgyvendinti naują verslo planą.
„airBaltic“ generalinis direktorius Erno Hildenas pažymėjo, kad planuojamas finansavimas leis užtikrinti kitam bendrovės plėtros etapui būtiną likvidumą.
„Mūsų peržiūrėtas verslo planas reikalauja ryžtingų veiksmų bendrovės finansinei padėčiai sustiprinti ir efektyvesnei bei savarankiškesnei oro linijų bendrovei sukurti. Šis finansavimas suteiktų mums reikiamo laiko ir išteklių šioms priemonėms įgyvendinti, kartu toliau vykdant skrydžius ir aptarnaujant keleivius, kaip planuota“, – sakė E. Hildenas.
Naujasis verslo planas
Kaip skelbta, „airBaltic“ valdyba patvirtino verslo planą, kuriame, be kitų likvidumo gerinimo priemonių, numatyta pritraukti 225 mln. eurų laikinojo finansavimo, panaudojant esamą 2 029 pirmumo obligacijų užstato paketą.
Ilgainiui numatomas bendrovės kapitalo restruktūrizavimas – būtų pritraukta iki 225 mln. eurų naujos skolos ir 100 mln. eurų naujo nuosavo kapitalo, o dalis esamų 2 029 obligacijų būtų konvertuota į bendrovės akcijas. Likusi dalis būtų pakeista nauja, mažesne – iki 125 mln. eurų – skola.
Verslo plane taip pat numatyta, kad iki 2026 m. pabaigos bendrovė eksploatuos 36 „Airbus A220-300“ orlaivius, palyginti su šiuo metu turimais 54, o iki 2031 m. orlaivių parkas palaipsniui padidės iki maždaug 40 lėktuvų.
„airBaltic“ grupės pajamos pernai, palyginti su 2024 m., padidėjo 4,2 proc. ir siekė 779,344 mln. eurų. Grupės nuostoliai pernai siekė 44,337 mln. eurų – 2,7 karto mažiau nei 2024 m. 2025 m. oro linijų bendrovė iš viso skraidino 5,2 mln. keleivių – 1 proc. daugiau nei 2024 m.
Praėjusią vasarą Vokietijos nacionalinė oro linijų bendrovė „Lufthansa“ tapo „airBaltic“ akcininke. Šiuo metu Latvijos vyriausybei priklauso 88,37 proc. „airBaltic“ akcijų, „Lufthansa“ – 10 proc., Danijos verslininkui ir finansiniam investuotojui Larsui Thuesenui priklausančiai bendrovei „Aircraft Leasing 1“ – 1,62 proc., o kitiems akcininkams – 0,01 proc. Bendrovės įstatinis kapitalas siekia 41,819 mln. eurų.
Atsižvelgdama į 2025 m. finansinius rezultatus ir padėtį rinkoje, „airBaltic“ sustabdė planuotą pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) ir šiuo metu nelaiko jo galimu kapitalo šaltiniu 2026 m., nurodoma bendrovės metinėje ataskaitoje.
person Marius Jakštas (ELTA)
Rusijos pajėgos rugsėjo 4 d. naktį surengė smūgį prieš Ukrainos Odesos miestą, per kurį žuvo vienas žmogus, o dar mažiausiai trys buvo sužeisti - pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Jis pridūrė, kad buvo apgadinti gyvenamieji pastatai ir automobiliai, o padarytos žalos fiksuoja visos atitinkamos avarinės tarnybos.
Valdžios institucijos vėliau patvirtino, kad per ataką žuvo vienas žmogus.arrow_forward
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pradėjo tyrimą dėl „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) pasirengimo audrai ir jo padarinių šalinimo organizavimo.\nJei bus nustatytas netinkamas veikimas, piniginės sankcijos gali būti skirtos ESO. Patikrinimas gali užtrukti apie 4–7 mėnesius.\nKompensacijas elektros ilgesnį laiką neturintiems gyventojams mokės ESO, o audros finansinis poveikis gali siekti 18 mln. eurų.arrow_forward
Lietuvoje šiemet planuojama įsteigti Europos kosmoso švietimo išteklių biurą (ESERO), skatinantį mokinių susidomėjimą gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Organizacijos, norinčios tapti šio biuro vykdytojomis, kviečiamos teikti paraiškas. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pažymėjo, jog šio biuro veikla siekiama skatinti jaunosios kartos susidomėjimą mokslu ir technologijomis.
Įsteigus ESERO, mokiniai galės dalyvauti edukacinėse iniciatyvose ir konkursuose, susitikti su kosmoso sektoriaus ekspertais bei dalyvauti Europos kosmoso agentūros švietimo programose.arrow_forward