AFP analizė: Rusija gegužės mėnesį paleido į Ukrainą rekordiškai daug bepiločių orlaivių – 8 150
Politika Zelenskis ilgo nuotolio ginklai Konfliktai Dronai Gynyba Rusija Ukraina Volodymyras Zelenskis
Kyjivas, birželio 1 d. (AFP-ELTA).
Rusija gegužės mėnesį paleido į Ukrainą rekordiškai daug tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių, pirmadienį parodė naujienų agentūros AFP atlikta Ukrainos oro pajėgų duomenų analizė.
Remiantis kasdieniais oro pajėgų pranešimais, Rusija gegužę paleido iš viso 8 150 tolimojo nuotolio bepiločių – 24 proc. daugiau nei balandį. Rusai praėjusį mėnesį taip pat paleido 211 raketų, o tai yra vienas didžiausių mėnesinių skaičių.
Kyjivas visoje šalyje sukūrė patikimą oro gynybos sistemų tinklą, galintį numušti daugumą bepiločių orlaivių, tačiau norint numušti Rusijos raketas, jam vis dar reikalinga Vakarų parama.
Naujas rekordas užfiksuotas po to, kai praėjusį mėnesį tris dienas galiojusios paliaubos sustiprino viltis dėl platesnių taikos iniciatyvų, tačiau Kyjivas ir Maskva apkaltino vienas kitą pažeidimais ir suintensyvino tolimojo nuotolio atakas.
Rusija gegužę surengė vieną baisiausių išpuolių prieš sostinę per kelis mėnesius – tada raketa rėžėsi į gyvenamąjį pastatą, o per platesnį apšaudymą žuvo 20 žmonių. Be to, praėjusį mėnesį Maskva tik trečią kartą nuo invazijos pradžios panaudojo balistinę raketą „Orešnik“, galinčią nešti branduolinį užtaisą.
Oro pajėgų duomenimis, Kyjivas gegužę perėmė apie 91 proc. visų bepiločių orlaivių ir raketų. Tai rodo, kad Ukraina pirmauja diegiant tolimojo nuotolio bepiločių perėmimo sistemas, tačiau kovojant su raketomis ji vis dar yra labai priklausoma nuo Vakarų sąjungininkų.
Ukrainos pareigūnai ne kartą įspėjo, kad senka priešraketinių sistemų ir šaudmenų atsargos. Prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį mėnesį tiesiogiai kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą, prašydamas pagalbos numušant Rusijos raketas.
Stygių padidino karas Artimuosiuose Rytuose, kurio akivaizdoje JAV sąjungininkai panaudojo daug oro gynybos šaudmenų, siekdami apsaugoti objektus Persijos įlankos regione.
D. Trumpas praėjusiais metais grįžo į Baltuosius rūmus, žadėdamas greitai nutraukti karą Ukrainoje, tačiau derybos įstrigo, nes Maskva ir Kyjivas vis dar nesutaria dėl Rusijos teritorinių reikalavimų.
Diplomatinės pastangos buvo dar labiau sutrikdytos, kai Vašingtono dėmesys nukrypo į JAV ir Izraelio karą prieš Iraną, kuris įsiliepsnojo vasario 28 d.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad raketų technologijas kuriančios Ukrainos įmonės gali tapti pagrindiniu Rusijos karinių, politinių ir propagandos atakų taikiniu. Jis pabrėžė, kad viena iš pagrindinių krypčių, pasirinktų būsimiems Rusijos smūgiams į Ukrainą, yra susijusi su Ukrainos įmonių pažanga kuriant visų tipų raketų technologijas. Antradienį pranešta, kad per Rusijos didelio masto ataką birželio 2 d. žuvo daugiau nei 20 žmonių ir daugiau nei 100 buvo sužeisti.arrow_forward
Žiniasklaidos atstovų vakarienė, kuri buvo nutraukta dėl įtariamo pasikėsinimo į JAV prezidento Donaldo Trumpo gyvybę, perkelta į liepos 24 d., pranešė Baltųjų rūmų korespondentų asociacija (WHCA).
Naujoji vakarienė bus „intymesnis susibūrimas“, nei balandžio 25 d. vykęs renginys, pareiškime teigė WHCA prezidentė Weijia Jiang. Jame nenurodoma, ar pats D. Trumpas dalyvaus perkeltoje vakarienėje.
Pasikėsinimas į JAV prezidento gyvybę lėmė vakarienės perkėlimą, tačiau neaišku, ar prezidentas dalyvaus naujajame renginyje.arrow_forward
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas priėmė naująjį Vengrijos ministrą pirmininką Péterį Magyarą ir pažadėjo paremti šią Europos Sąjungos (ES) šalį. F. Merzas gyrė P. Magyaro per rinkimus pasiektą triuškinamą pergalę prieš V. Orbaną kaip „įkvėpimą visai Europai“. Merzas taip pat pažadėjo prisidėti, kad „ši nauja pradžia Vengrijoje būtų sėkminga“.arrow_forward