A. Kubilius: paraiškas ES gynybos paskoloms šalys narės galės teikti nuo trečiadienio

Vilnius, gegužės 27 d. (ELTA).

Gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius sako, kad pretenduoti į dalį 150 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) gynybos paskolų bendrijos šalys narės galės nuo šio trečiadienio, o lėšų panaudojimo planą pristatyti iki rudens vidurio. EK atstovo teigimu, Lietuva gali pretenduoti į „tikrai nemažas“ šio europinio gynybos fondo sumas.

„Nuo rytojaus visos šalys gali kreiptis į Direktoratą, kuris užsiima gynybos ir kosmoso reikalais, (…) su paraiškomis, kuriose notifikuotų, kiek jos norėtų tų paskolų gauti“, – žurnalistams antradienį Vilniuje sakė A. Kubilius.

„Skiriami du mėnesiai tam, kad šalys įvardintų, kiek šalys nori tų paskolų, paskui keturi mėnesiai tam, kad pateiktų jau konkrečius planus. Kokie yra Lietuvos planai, man kol kas sunku pasakyti, čia reikia klausti Lietuvos Vyriausybės“, – kalbėjo eurokomisaras.

ES šalys įsteigti iki 150 mlrd. eurų vertės fondą, skirtą bendriems ginklų pirkimams, susitarė praėjusią savaitę.

„Apribojimų, kokiai sumai galima pretenduoti, nėra, todėl Lietuva pagal savo fiskalinę situaciją gali pretenduoti į tikrai nemažas sumas“, – pridūrė A. Kubilius.

Jo teigimu, šiomis paskolomis šalys narės gali pasinaudoti dalyvaudamos kartu su partneriais, realizuodamos bendrus pirkimus – o tokia partnere esą gali būti ir Ukraina.

„Galima pirkti ir iš Ukrainos gynybos pramonės ir skirti tai pačiai Ukrainai, tai aš tikiuosi, kad šalys pasinaudos galimybe paramai Ukrainai“, – tikino A. Kubilius.

Eurokomisaro teigimu, taip pat yra aiškiai apibrėžtos 7 sritys, į kurias paskolos lėšas galima investuoti, tarp kurių yra karinio mobilumo projektai.

„Šios SAFE paskolos tikrai yra patrauklios, kadangi ES garantuoja savo biudžetu – kitaip sakant ES skolinasi tuos pinigus savo vardu, taigi jos yra pakankamai pigios, jos yra ilgalaikės, 45 metams ir yra 10 metų (…) periodas, kai nereikia mokėti palūkanų“, – teigė A. Kubilius.

Kaip jau skelbta, paskolos bus naudojamos investicijoms į oro ir priešraketinę gynybą, artilerijos sistemas, raketas, amuniciją, bepiločius orlaivius ir kovos su bepiločiais orlaiviais sistemas, taip pat ir kitiems poreikiams – nuo kibernetinio saugumo iki karinio mobilumo.

Dabartinėmis Europos persiginklavimo pastangomis siekiama atgrasyti Rusiją nuo galimo kitos Europos šalies užpuolimo po Ukrainos. 

Žvalgybos tarnybos mano, kad Rusija vėliausiai iki 2030 m. atsidurs tokioje karinėje padėtyje, iš kurios galės pradėti dar vieną karą.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.