2030-ieji bus Vytauto Didžiojo metai

Vinius, liepos 6 d. (ELTA).

Seimas, siekdamas pažymėti Vytauto Didžiojo mirties 600-metį, 2030-uosius paskelbė šio Lietuvos didžiojo kunigaikščio metais.

Už tai numatantį nutarimą praėjusią savaitę vieningai balsavo 103 Seimo nariai.

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis, gimęs apie 1350 metus Senuosiuose Trakuose, miręs 1430 metais, buvo vienas žymiausių politikų ir karvedžių ne tik Lietuvos istorijoje, bet ir Europoje. 

„Jo valdymo laikotarpiu (1392–1430 metais) Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pasiekė didžiausią teritorinę plėtrą nuo Baltijos iki Juodosios jūrų ir tapo viena galingiausių Europos valstybių. Joje klestėjo amatai, plėtėsi prekyba, sparčiai augo miestai (buvo pastatyta daug naujų arba atstatyta senų pilių), plito rašto kultūra, kuri tapo neatskiriama politinės, administracinės ir teisinės veiklos dalimi, pradėtos steigti pirmosios parapinės mokyklos – pirmoji parapinė mokykla įsteigta Trakuose 1409 metais“, – rašoma priimtame nutarime.

Kaip pabrėžiama Seimo dokumente, Vytautas Didysis pasižymėjo tolerancija tautinėms mažumoms, buvo ypač atidus į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę pasikviestų totorių, karaimų poreikiams.

Seimo vertinimu, Vytauto Didžiojo mirties sukakties minėjimas 2030 metais primintų visuomenei gilias Lietuvos valstybingumo tradicijas – šalis jau prieš kelis šimtmečius buvo stipri ir įtakinga valstybė, o jos siekis išlaikyti suverenitetą yra neatsiejama tautos istorijos dalis.

Seimas savo nutarime pasiūlė Vyriausybei iki 2027 m. sausio 1 d. parengti Vytauto Didžiojo metų programą ir numatyti lėšų jai įgyvendinti.

Siūlė atkurti Vytauto Didžiojo gimtinę – Senuosius Trakus 

Pasak iniciatyvos autoriaus, Seimo socialdemokrato Kęstučio Vilkausko, Vytautas Didysis yra vienijanti figūra, didysis karvedys, diplomatas. 

„Manau, kad mes, iki 2027 metų subūrę darbo grupę ir įprasminę šį projektą lėšomis, įtrauksime visą visuomenę, pilietines iniciatyvas, kultūrinius renginius ir pažymėsime mūsų didelės, iškilios asmenybės sukaktį“, – Seimo posėdyje sakė K. Vilkauskas. 

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungai  (LLRA-KŠS) atstovaujantis Seimo narys Jaroslavas Narkevičius tikisi, kad jubiliejiniai metai padės atkurti vietoves, susijusias su Vytauto Didžiojo gyvenimu ir ypač jo gimtinę – Senuosius Trakus. 

„Manau, kad tai padės atkurti ne tik atmintį, bet ir vietoves, susijusias su Vytauto Didžiojo gyvenimu, ypač su Vytauto Didžiojo gimtine – Senaisiais Trakais. Vieta, kur gimė Vytautas Didysis, yra apleista. Bažnyčios išorę praeitoms vyriausybėms pavyko bendromis jėgomis rekonstruoti, tačiau tos bažnyčios vidus yra apgailėtinas ir gėdingas. Manau, mes, Lietuvos piliečiai, stengiamės, kad mūsų ištakų istorija būtų tinkamai paminėta, todėl minėjimo metai bus gera proga būtent atsigręžti į tų atminimo vietovių rekonstravimą ir sutvarkymą. Vytauto Didžiojo bažnyčia Senuosiuose Trakuose, kur yra Vytauto Didžiojo gimtinė, turi būti tinkamai rekonstruota“, – sakė J. Narkevičius.

Liberalas Eugenijus Gentvilas norėtų, kad Vytauto Didžiojo jubiliejus – 600-osios mirties metinės – būtų įspūdingas Lietuvos istorijos simbolis. 

„Prisiminkime, kiek žmonių Vytautais buvo pavadinti 1930 metais. Neabejotinai aplenkė Jonus, Juozus ir kitus vardus 1930 metų naujagimiai. Pirmiausiai kreipiuosi į Vyriausybę, kuri labai atsakingai ir skrupulingai numatytų lėšas iš anksto šito didelio Lietuvos jubiliejaus minėjimui, atminimo ženklų įamžinimui ar naujiems ženklams sukurti“, – sakė E. Gentvilas. 

Prezidentūrai pasiūlyta laikytis prieš 100 metų buvusios tradicijos 

Minint jubiliejinius Vytauto Didžiojo metus, Seimo narys konservatorius Valdas Rakutis pasiūlė šią progą išnaudoti, kaip prieš 100 metų, prezidento kelionei po Lietuvą. 

„Kaip Vytauto Didžiojo universiteto absolventas, žmogus, dirbęs Vytauto Didžiojo karo muziejuje, ir žmogus, kuris vaikšto į Vytauto Didžiojo bažnyčią, norėčiau pasakyti, kad šitas paminėjimas bus labai svarbus, ir taip pat priminti Lietuvos Prezidentūrai, kad prieš šimtą metų šita proga buvo išnaudota mūsų prezidento kelionei po Lietuvą. Siūlau šitos tradicijos laikytis ir šį kartą“, – parlamento plenarinėje salėje sakė V. Rakutis. 

Paskutinį kartą Vytauto Didžiojo metai buvo paskelbti 1930 metais minint jo 500-ąsias mirties metines. 

ELTA primena, kad atmintini metai nustatomi ir skelbiami vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl atmintinų metų skelbimo tvarkos“.

Iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, mokslui, menui ir kultūrai, svarbios datos pradedamos minėti nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų.

Atmintini metai skelbiami ne vėliau kaip likus dvejiems metams iki atmintinų metų pradžios. Taip siekiama laiku numatyti valstybei reikšmingų minėjimų įgyvendinimui reikalingą biudžetą, parengti programas ir planuojamas priemones.