17 savivaldybių vis dar neturi ekstremaliųjų situacijų valdymo plano

Vilnius, gegužės 24 d. (ELTA).

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) nariai sako, kad 17 šalies savivaldybių vis dar neturi parengusios ekstremaliųjų situacijų valdymo plano.

Tokią statistiką VVSK nariams buvo pateikta trečiadienį organizuotame posėdyje, kur įvairių institucijų atstovai pristatė esamą situaciją dėl savivaldos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir karui.

Komiteto narys liberalas Ričardas Juška teigia, kad jau du metai aktyviai dirbama savivaldos pasirengimo klausimu, todėl tokie skaičiai neramina.

„17 savivaldybių, kaip teigė pareigūnai, buksuoja su pasirengimu, su planų įgyvendinimu. (...) Iš 60 savivaldybių 17 – pats faktas neramina. Du metai aktyviai dirbama, kalbama ir mokymai organizuojami, ir kviečiama. Argumentuoti, kad neranda specialistų, nėra pasiteisinimas“, – Eltai komentavo R. Juška.

Komiteto pirmininkas „aušrietis“ Kęstutis Bilius taip pat patvirtino, kad kai kurios savivaldybės tų planų neturi, tačiau teigė negalintis įvardyti konkrečių regionių.

„Neanalizavome, kurios blogiau ar geriau stovi, bet tiesiog (pristatyta – ELTA) bendra situacija, kad dar skirtingas pasiruošimo lygis, nes ir savivaldybės skirtingos dydžiu, gyventojų skaičiumi ir kitais parametrais“, – kalbėjo VVSK pirmininkas.

Tiesa, abu komiteto nariai teigė, kad situacija gali gerėti, nes prie iniciatyvos prisideda ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), kuri pažadėjo pasirengimo klausimą kelti koordinuotai.

„Džiugina tai, kad LSA (...) tą klausimą kels koordinuotai tarp savivaldybių. Tas optimistiškai nuteikia, kad nėra nuošaly ir kad bendrai bando spręsti“, – tvirtino R. Juška.

Trūksta sąveikos tarp parengties pareigūnų 

K. Bilius taip pat teigė, kad posėdžio metu buvo išsakytas nuogąstavimas apie sąveikos trūkumą tarp parengties pareigūnų ir civilinės saugos specialistų.

„Praktiškai trūksta sąveikos tarp parengties pareigūnų ir civilinės saugos specialistų. (…) Kai kas net išeina iš darbo dėl per didelio krūvio. Toks buvo konstatavimas“, – sakė jis.

R. Juška taip pat pripažino, kad sąveikos praktiniame lygmenyje trūksta. Tačiau, kaip aiškino politikas, problema gali būti grįžtamojo ryšio trūkumas, nes patys susitikimai tarp šių pareigūnų ir specialistų vyksta.

„Jeigu susitikimai, mokymai vyksta, jeigu susitikimų ir mokymų metu išsakoma pozicija, kas turi būti pasiekta... kažkaip grįžtamojo ryšio trūksta ir kontrolės. (...) Susitinkame, kalbame, įstatymų pakanka, bet jų įgyvendinimo trūksta“, – kalbėjo liberalas.

Stokojama pratybų savivaldos lygiu

Kaip pažymėjo K. Bilius, trūksta ir pratybų, kurių metu gyventojai būtų apmokomi evakuacijos, reagavimo į perspėjimo sirenas, atitinkamas judėjimas ištikus ekstremaliai situacijai ar karui.

Anot jo, sąveikos trūkumas tarp civilinės saugos ir parengties specialistų gali būti pagrindinė šios problemos priežastis, nes būtent šie asmenys ir yra atsakingi už pratybų organizavimą.

„Ko trūksta, tai pratybų, kas buvo akcentuota. O pratybas organizuoja, aišku, tie vietos savivaldos pareigūnai, kurie, kaip konstatavo, nespėja – krūvis didelis, pasiruošti reikia“, – komentavo K. Bilius.

Kaip Eltą informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM), šiuo metu iš 60 savivaldybių parengties pareigūnus turi tik 57. Ministerijos teigimu, tokių pareigūnų šiuo metu neturi Klaipėda, Pagėgiai ir Kazlų Rūdą.

Parengties pareigūnai atsakingi už priedangų tinklo plėtrą, ekstremalių situacijų, evakuacijos planų parengimą ir atnaujinimą, gyventojų švietimą apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, civilinės saugos pratybų organizavimą.

Uždarame posėdyje situaciją pristatė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC), VRM atstovai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) specialistai. Taip pat vertinimus pateikė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas bei Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).

ELTA primena, kad praėjusiais metais pristatyta Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa, kurioje numatytos pagrindinės civilinės saugos plėtros kryptys ir konkrečios priemonės, kurias siekiama įgyvendinti iki 2030 m. 

VRM yra pranešusi, kad trylikai Lietuvos savivaldybių bus skiriama papildomi 3,9 mln. eurų lėšų priedangų infrastruktūros modernizavimui.

Po pirmojo priedangų projektų konkurso savivaldybėms iš viso jau skirta beveik 16 mln. eurų. Už šias lėšas bus modernizuota apie 380 priedangų.

Planuojama, kad po įgyvendintų investicijų 40 proc. priedangų pasieks 2-ąjį – vidutinio atsparumo – lygį, skirtą iki 24 valandų apsaugai. Dalis liks 3 lygio (iki 5 val.), o kita dalis pasieks aukščiausią – 1 lygį, skirtą apsaugai iki 72 valandų.

VRM duomenimis, šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra 6 453 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,5 mln. žmonių – tai sudaro 54 proc. šalies gyventojų.

28 savivaldybės jau turi pakankamai priedangų, o 32 – dar susiduria su jų trūkumu.