15 organizacijų ragina įtvirtinti nacionalinį saugios aplinkos standartą vaikams
Visuomenė Žmogaus teisės Viešoji tvarka ir saugumas Šeimos politika
Vilnius, rugpjūčio 10 d. (ELTA).
Penkiolika Lietuvos organizacijų kreipiasi į valstybės vadovus, Seimą, Vyriausybę ir atsakingas institucijas, ragindamos teisės aktuose įtvirtinti bendrą minimalų saugios aplinkos standartą su vaikais dirbančioms institucijoms ir organizacijoms.
Teigiama, kad siūlomas nacionalinis minimalus standartas apimtų vaiko apsaugos politiką, saugią darbuotojų atranką, jų kompetencijų stiprinimą ir psichologinę gerovę, vaikų socialinių bei emocinių kompetencijų stiprinimą ir jų įtraukimą į saugios aplinkos kūrimą, bendradarbiavimą su tėvais ir globėjais, saugios fizinės aplinkos užtikrinimą, aiškias reagavimo procedūras bei nuolatinę standarto įgyvendinimo stebėseną ir periodinę peržiūrą.
Kreipimąsi inicijavo Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT). Jį taip pat pasirašė Lietuvos skautija, Lietuvos moksleivių sąjunga, Maltos ordino pagalbos tarnyba, NVO vaikams konfederacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Lietuvos sporto federacijų sąjunga, visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“.
Kartu į valstybės vadovus ir institucijas kreipiasi ir Lietuvos moterų lobistinė organizacija, Vartotojų aljansas, Lietuvos Raudonasis Kryžius, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Nacionalinė sporto federacijų asociacija ir Paramos vaikams centras.
Šiuo metu veikiantis teisėto darbo su vaikais kodas – nepakankama priemonė
Organizacijos pabrėžia, kad šiuo metu veikiantis teisėto darbo su vaikais kodas (QR kodas) yra svarbi, tačiau savaime nepakankama vaikų apsaugos priemonė.
Jų teigimu, asmens patikra leidžia nustatyti, ar žmogui nėra taikomi teisės aktuose numatyti darbo ar veiklos su vaikais apribojimai, tačiau savaime neatsako į klausimą, kaip organizacija užkerta kelią rizikai, ją atpažįsta, sudaro vaikui galimybę saugiai pranešti apie problemą ir tinkamai reaguoja jai kilus.
„Vaikų saugumas negali prasidėti tik tada, kai jau įvyko nusikalstama veika. Turime sukurti sistemą, kuri padėtų organizacijoms rizikas atpažinti ir jų išvengti dar prieš atsirandant žalai“, – pranešime cituojamas LiJOT prezidentas Umberto Masi.
„Lietuvoje jau turime ekspertų parengtus „Vaikui saugios aplinkos standartus“ ir gerosios praktikos pavyzdžių. Dabar turime susitarti, kokios esminės saugumo garantijos privalo būti užtikrinamos kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo to, ar jis ateina į mokyklą, sporto klubą, jaunimo organizaciją, stovyklą, socialinių paslaugų įstaigą ar kitą aplinką“, – teigia jis.
Kreipimesi siūloma įstatymu nustatyti, kad juridiniai asmenys, kuriuose vykdoma veikla su vaikais ir kuriems taikomi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyti darbo ar veiklos su vaikais reikalavimai, turėtų ir periodiškai peržiūrėtų vaikams saugios aplinkos užtikrinimo sistemą.
Organizacijos siūlo naują reguliavimą sistemiškai susieti su jau veikiančia nustatyta darbo ir veiklos su vaikais sistema, kiek tai teisiškai ir administraciškai pagrįsta pasitelkiant jau egzistuojančias skirtingų sektorių priežiūros institucijas.
Kartu pabrėžiama, kad reikalavimai turėtų būti taikomi proporcingai pagal veiklos pobūdį, trukmę ir rizikos lygį. Be to, anot kreipimosi autorių, jeigu pagal teisės aktus organizacijai jau taikomi lygiaverčiai ar aukštesni reikalavimai, jie turėtų būti laikomi bendrųjų reikalavimų įvykdymu atitinkama apimtimi.
Teigiama, kad iki privalomų reikalavimų įsigaliojimo organizacijoms taip pat turėtų būti suteikta galimybė naudotis valstybės ir ekspertų parengtomis pavyzdinėmis tvarkomis, metodinėmis rekomendacijomis ir mokymais.
Siūlo įtraukti į priemonių planą, sudaryti darbo grupę
Kreipimosi autoriai prašo Vyriausybės ir Seimo įtraukti nacionalinio saugios aplinkos vaikams standarto sukūrimą į rengiamą tarpinstitucinį nepilnamečių apsaugos nuo seksualinio smurto prevencijos ir pagalbos priemonių planą, paskelbti už proceso įgyvendinimą atsakingas institucijas ir planuojamus terminus bei sudaryti tarpsektorinę darbo grupę.
Į darbo grupę siūloma įtraukti vaiko teisių, jaunimo, švietimo ir žmogaus teisių srityje dirbančias organizacijas, sporto, socialinių paslaugų, sveikatos, kultūros, religinių bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, asmens duomenų apsaugos, baudžiamosios teisės ir kitų sričių ekspertus, taip pat užtikrinti vaikų ir jaunų žmonių nuomonės įtraukimą į standarto rengimą.
Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos pabrėžia, kad siūlomi reikalavimai turi galioti ir joms pačioms.
Kreipimasis skirtas prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkui Juozui Olekui, premjerui Mindaugui Sinkevičiui, Seimui, Vyriausybei, taip pat – Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Kultūros ministerijoms, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai.
Kaip skelbta anksčiau, seksualinio smurto prieš nepilnamečius problema viešojoje erdvėje paaštrėjo rugpjūtį paaiškėjus apie dviejų kunigų galimai vykdytus nusikaltimus.
Kaltinimai dviem kunigams
Kaip skelbė ELTA, rugpjūčio viduryje Generalinė prokuratūra pranešė teismui perdavusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis pareikšti Romos Katalikų Bažnyčios kunigui, dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje.
Dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą. Šiuos nusikaltimus, kaip įtariama, kunigas galėjo vykdyti daugiau nei 20 metų.
Ši byla yra susijusi su kita baudžiamąja byla, kuri teismui buvo perduota šių metų birželio pabaigoje. Joje kaltinimai pateikti kitam kunigui, taip pat dirbusiam Vilniaus arkivyskupijoje. Jis kaltinamas dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais.
Nors Generalinė prokuratūra ir Vilniaus arkivyskupija atsisako įvardyti, šiais nusikaltimais kaltinami kunigai – 56-erių Tadas Švedavičius ir 51-erių Ryšardas Peciunas.
Vasario 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu T. Švedavičiaus turtui buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Rugpjūtį Vilniaus apygardos teismas šį apribojimą pratęsė dar pusei metų.
Kaip anksčiau kalbėjo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamas dvasininkas T. Švedavičius savo kaltę pripažįsta, prašosi būti atleistas iš kunigystės bei žada nukentėjusiems atlyginti žalą. Tuo metu kunigas R. Peciunas savo kaltę neigia.
person ELTA (ELTA)