Dėl peticijos "GRIEŽTINTI BAUSMES UŽ ŽIAURŲ ELGESĮ SU GYVŪNAIS 2"

GRIEŽTINTI BAUSMES UŽ ŽIAURŲ ELGESĮ SU GYVŪNAIS 2

2020 metais pasklidusi peticija „Griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais“ sulaukė didelio visuomenės dėmesio ir surinko 89 613 piliečių parašų. Deja, net ir padidinus administracines baudas, problema išlieka aktuali. Pasibaigus dideliam visuomenės susidomėjimui, neatsakingi gyvūnų daugintojai ir toliau tęsia savo žiaurų elgesį. Prieglaudų teikiama informacija rodo, kad gyvūnai ir toliau yra paimami iš tokių vietų arba asmenų, kurie kitaip juos kankina, spardo ir luošina, tačiau dažnai asmenys, atsakingi už jų kančias, lieka nenubausti pagal Baudžiamąjį kodeksą.

Priminimas, kokie sprendimai buvo priimti po 2020 metų peticijos:

"Kreipimęsi buvo išreikšti šios iniciatyvos:
1. Didinti baudas administracinių nusižengimų (ANK) kodekso 346 str. iki 5000 eurų.
Toks tikslas realizuotas - 2021 metų gegužę priimtas įstatymas dėl administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų, kuriuo dvigubai ir daugiau padidintos baudos: https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=d75ce790c8e811eba2bad9a0748ee64d
2. Pakeisti baudžiamojo kodekso 310 straipsnį, kuriame dabar numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Argumentai kodėl atmesta, nurodyti čia (svarstyta 2021-04-30): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/f9723960a98111eb98ccba226c8a14d7?jfwid=-1cefbqmz13 ir čia (svarstyta 2021-04-30): https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/7ce04540a98111eb98ccba226c8a14d7?jfwid=-1cefbqmy96
Apibendrinant, šios kadencijos Seimas 2021 m. pavasario sesijoje šį klausimą nagrinėjo ir priėmė sprendimus. Kreipimosi reikalavimai dalyje dėl baudos dydžių įgyvendinti, o dalyje dėl laisvės atėmimo bausmės griežtinimo - argumentuotai negali būti įgyvendinami."

Visame pasaulyje yra pripažįstamos penkios pagrindinės gyvūnų gerovės užtikrinimo laisvės (teisės):

* Laisvė nuo troškulio ir alkio: Gyvūnai turi turėti nuolatinį priėjimą prie švaraus vandens ir jiems tinkamo pašaro, atsižvelgiant į jų rūšį, amžių, fiziologinę būklę, siekiant palaikyti normalią kūno kondiciją ir sveikatą.
* Laisvė nuo diskomforto: Gyvūnams turi būti užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, įskaitant pastogę ir apsaugą nuo nepalankių oro sąlygų.
* Laisvė nuo skausmo, sužalojimų ir ligų: Gyvūnams turi būti suteikiama veterinarinė priežiūra, įskaitant ligų prevenciją ir gydymą.
* Laisvė reikšti normalų elgesį: Atsižvelgiant į gyvūnų rūšį, jiems turi būti sudarytos sąlygos elgtis natūraliai, turėti pakankamai erdvės judėti ir galimybę socializuotis su kitais gyvūnais.
* Laisvė nuo baimės ir streso: Gyvūnai turi būti laikomi ir prižiūrimi tokiomis sąlygomis, kurios leistų išvengti nereikalingo streso ir baimės.

Mes pakartotinai siekiame užtikrinti šias gyvūnų gerovės sąlygas kiekvienam gyvūnui ir reikalaujame griežtų bausmių asmenims, kurie pažeidžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) nustatytus reikalavimus (pavyzdžiui, Veterinarijos reikalavimus prekybai gyvūnais augintiniais; Veterinarijos reikalavimus gyvūnų augintinių veisėjams; Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą).

Kadangi šiuo metu skiriamos bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais vis dar yra nepakankamos, mes siūlome didinti baudas nuo 6000 Eur ir taikyti laisvės atėmimo bausmę nuo 2 metų už tokius žiaurius veiksmus.

Pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo, griežtinant laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais, pagrindimas:

1. Esamos teisinės bazės nepakankamumas ir problemos aktualumas:

Šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė už žiaurų elgesį su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, yra iki vienerių metų. Nepaisant visuomenės susirūpinimo ir padidintų administracinių baudų už žiaurų elgesį su gyvūnais, problema išlieka aktuali. Gyvūnų prieglaudų duomenys ir visuomenės informavimo priemonės nuolat fiksuoja žiauraus elgesio atvejus, kurių pasekmės gyvūnams yra itin skaudžios ir dažnai negrįžtamos.
Analizuojant teismų praktiką, pastebima, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais realiai skiriamos laisvės atėmimo bausmės yra retos, o paskirtosios dažnai būna trumpalaikės arba pakeičiamos švelnesnėmis bausmės rūšimis. Tai rodo, kad dabartinė sankcija nepakankamai atgraso potencialius pažeidėjus ir neatspindi visuomenės požiūrio į gyvūnų gerovę bei patiriamas kančias.

2. Siūlomos bausmės (laisvės atėmimo nuo 2 metų) proporcingumas ir būtinumas:

Siūlomas Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimas, numatant laisvės atėmimo bausmę nuo 2 metų už žiaurų elgesį su gyvūnu, dėl kurio jis žuvo arba buvo suluošintas, yra proporcingas ir būtinas atsižvelgiant į šiuos argumentus:

• Žiauraus elgesio su gyvūnais sunkumas ir pasekmės: Tyčinis žiaurus elgesys, sukeliantis gyvūno žūtį ar sunkius sužalojimus, yra itin žiaurus veiksmas, prilygstantis tyčiniam kito asmens sveikatos ar gyvybės atėmimui. Gyvūnai yra sentientos būtybės, galinčios jausti skausmą, baimę ir stresą, todėl jų patirtos kančios turėtų būti vertinamos kaip sunkus pažeidimas.

• Prevencinis poveikis: Griežtesnė laisvės atėmimo bausmė turėtų stiprų prevencinį poveikį, atgrasydama asmenis nuo žiauraus elgesio su gyvūnais. Baimė prarasti laisvę ilgesniam laikotarpiui gali būti efektyvesnė nei šiuo metu galimos baudos ar trumpalaikis areštas.

• Teisingumo principo įgyvendinimas: Visuomenė pagrįstai tikisi, kad už žiaurius ir nepateisinamus veiksmus bus taikomos adekvačios bausmės. Dabartinė maksimali bausmė dažnai atrodo pernelyg švelni, palyginti su gyvūnų patirtomis kančiomis ir visuomenės pasipiktinimu. Griežtesnė bausmė atitiktų teisingumo principą.

• Galimas ryšys su smurtu prieš žmones: Kriminologiniai tyrimai rodo, kad asmenys, žiauriai besielgiantys su gyvūnais, dažnai yra linkę į smurtą ir prieš žmones. Griežtesnė reakcija į žiaurų elgesį su gyvūnais gali būti ir prevencinė priemonė prieš galimus sunkesnius nusikaltimus ateityje.

• Tarptautinė praktika: Daugelis pažangių Europos valstybių numato žymiai griežtesnes bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais, įskaitant ilgesnius laisvės atėmimo terminus. Lietuvos teisės aktų suderinimas su šia praktika parodytų šalies įsipareigojimą užtikrinti aukštus gyvūnų gerovės standartus.

3. Bausmės tikslai:

Siūlomas griežtinimas padės efektyviau įgyvendinti Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus:

• Atgrasyti asmenis nuo nusikalstamų veikų: Ilgesnis laisvės atėmimo terminas turės didesnį atgrasantį poveikį.

• Auklėti nuteistuosius, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų: Priverstinis atskyrimas nuo visuomenės ir resocializacijos programos gali padėti pakeisti nuteistųjų elgesį.

• Užtikrinti teisingumą: Adekvati bausmė atspindės padaryto nusikaltimo sunkumą ir visuomenės lūkesčius.

4. Galimos neigiamos pasekmės ir jų valdymas:

Nors griežtinant bausmes gali padidėti nuteistųjų skaičius, tačiau visuomenės saugumo ir gyvūnų gerovės užtikrinimas yra prioritetas. Be to, griežtesnės bausmės gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį, mažindamos tokių nusikaltimų skaičių ateityje. Siekiant suvaldyti galimas neigiamas pasekmes, reikėtų investuoti į efektyvias resocializacijos programas nuteistiesiems už žiaurų elgesį su gyvūnais ir stiprinti teisėsaugos institucijų gebėjimus tirti ir nagrinėti tokius nusikaltimus.

Išvada:

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlomas Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimas, griežtinant laisvės atėmimo bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais, dėl kurio jie žuvo arba buvo suluošinti, nuo 2 metų, yra būtina ir proporcinga priemonė siekiant užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus, atgrasyti nuo žiauraus elgesio, įgyvendinti teisingumo principą ir formuoti humaniškesnį visuomenės požiūrį į gyvūnus.

Turint omenyje, kad Lietuva yra pažangi, europietiška valstybė, puoselėjanti humaniškumo ir atjautos vertybes, griežtos bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais yra būtinos. Tik tokiu būdu galime užtikrinti, kad mūsų visuomenėje neliktų vietos tokiems žiauriems ir nepateisinamiems veiksmams, o gyvūnų gerovė būtų tinkamai apsaugota. Stiprus teisinis atsakas leis sumažinti tokių incidentų skaičių ir formuoti atsakingą bei humanišką visuomenės požiūrį į gyvūnus.