Dėl peticijos "Dėl Klaipėdos Valstybinio Jūrų Uosto plėtros planų Žvejybos uosto rajone Klaipėdoje"

DėL KLAIPėDOS VALSTYBINIO JūRų UOSTO PLėTROS PLANų ŽVEJYBOS UOSTO RAJONE KLAIPėDOJE

Planai plėsti uosto teritorijas gyventojų namų sąskaita kilo dar praėjusiame amžiuje. Jais remdamasis Klaipėdos uostas nuosekliai planuoja miesto uzurpaciją, įvairios rūšies tarša sukeldamas rajono gyventojams nepakeliamas gyvenimo sąlygas, o po to siūlydamas jiems išsikelti iš savo namų ir taip užimdamas ištisas gatves.
2011 m. birželio 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino uosto ir rezervinės uosto teritorijos tarp Baltijos pr. tęsinio ir Senosios Smiltelės g., Klaipėdoje, detalųjį planą (https://www.klaipeda.lt/data/wfiles/file3764.pdf). Jame numatyta, kad uostui yra priskirta teritorija, esanti Mituvos g. 2, Strėvos g. 4, Strėvos g. 5 ir Strėvos g. 7 (https://www.klaipeda.lt/data/public/uploads/2020/07/t1-196pr2.pdf). Ši žemė seniau žemėlapyje buvo žymima „Žvejų sodybų” pavadinimu. Dabar ji apleista, likę tik buvusių pastatų pamatai, o pati teritorija apaugusi žole ir krūmais. Aptariamas sklypas yra apsuptas gyvenamųjų namų. Aplinkinių namų gyventojai šioje teritorijoje vedžioja šunis, tarp pamatų kartais žaidžia vaikai. Iš vakarinės pusės driekiasi niekaip neatribotas uosto geležinkelis. Geležinkelio sąstatai neretai būna atviri, gabena birius, dulkančius krovinius, kurių dulkės nusėda aplinkinių namų gyventojų butuose. Traukiniai net naktį važiuoja dideliu greičiu, kartais naudoja garsinius signalus. Nuo traukinių keliamo triukšmo, ypač esant Vakarų krypties vėjui, kenčia visi aplinkinių namų gyventojai.
Visa tai tęsėsi ilgus metus. Tačiau 2022 m. parengta detaliojo plano korektūra (https://www.klaipeda.lt/lt/naujienos/7654/parengta-uosto-ir-rezervines-uosto-teritorijos-tarp-baltijos-pr.-tesinio-ir-senosios-smilteles-g.-klaipedoje-detaliojo-plano-korektura-suplanuotos-teritorijos-dalyje-sklypams-kurie-detaliajame-plane-pazymeti-numeriais-01-ir-01a:3069), kurioje pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas. Buvusi pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – visuomeninė teritorija (skirta visuomenės poreikiams) – pakeista į susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritoriją. Paprastai tariant, ši teritorija ateityje būtų skirta transporto infrastruktūrai ir su ja susijusiems objektams. Sklype būtų leidžiama tiesti kelius, statyti transporto paskirties pastatus (pvz., logistikos centrus, garažus), įrengti ryšių bokštus, statyti elektros pastotes, katilines ar kitus inžinerinius statinius, susijusius su transporto aptarnavimu. Maksimalus pastatų aukštis numatomas iki 5 aukštų, todėl teritorijoje galėtų iškilti vidutinio aukštingumo statiniai (iki ~20 m aukščio). Detaliojo plano korektūros aiškinamajame rašte nėra tiksliai nurodoma, kokia konkreti veikla bus vykdoma sklypuose. Jame teigiama, kad, priklausomai nuo teritorijos nuomininko veiklos pobūdžio, ten gali būti vykdomi įvairūs, tame tarpe ir birių krovinių bei naftos krovinių iškrovimo darbai.
Kitaip tariant, ši žemė planuojama naudoti miesto ir uosto susisiekimo infrastruktūros reikmėms (o ne, pavyzdžiui, gyvenamiesiems namams ar rekreacijai).
Žiniasklaidai susidomėjus uosto planais, 2025 m vasario 19 d. žiniasklaidoje Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pripažino, kad teritorija yra išnuomota įmonei UAB „Neto terminalas“, kuri čia planuoja vykdyti automobilių krovos ir saugojimo veiklą (https://www.atviraklaipeda.lt/2025/02/19/uostas-vis-labiau-arteja-prie-gyvenamuju-namu/).
2025 m. kovo 6 d. vykusiame Klaipėdos Žvejybos uosto rajono, Klaipėdos miesto ir uosto valdžios susitikime „Neto terminalas“ direktorius Tomas Eirošius patvirtino, kad įmonė teritoriją yra išsinuomavusi 25 metų laikotarpiui (https://zvejusodybos.com/wp-content/uploads/2025/03/Susitikimo-protokolas.pdf). Pagrindinė numatoma veikla bus automobilių krova, įvažiavimas bus iš Baltijos prospekto per sklypą Strėvos g. 5. Kaip atrodo tokia įmonės veikla ir koks sunkiasvoris transportas naudojamas automobiliams transportuoti, galima pamatyti pačios įmonės „Neto terminalas“ internetinėje svetainėje (https://netoterminalas.lt/galerija/). Nuo tokios veiklos padarinių neapsaugos jokios numatytos triukšmą ir oro taršą mažinančios priemonės.
Šalia uosto teritorijos gyvenantys gyventojai turi karčią tokios kaimynystės patirtį ir skundžiasi, kad jau dabar uosto veikla ir neatribotas geležinkelis kelia triukšmą, oro taršą bei kelia pavojų vaikams ir gyvūnams. O kai planuojamoje aikštelėje įsikurs uosto teritorijos nuomininkas, vieną dieną ten sunkiasvoriu transportu gali būti transportuojami automobiliai, o kitą – jau iškraunami birūs ar naftos kroviniai. Ir ta veikla bus vykdoma 24-22 metrų atstumu nuo gyvenamųjų namų. Kokios yra tokios veiklos pasekmės aplinkai mes puikiai žinome iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO veiklos pavyzdžio, kai metų metais buvo neįmanoma suvaldyti aplinkos taršos kietosiomis dalelėmis, o Klasco vadovai tik atsirašinėjo arba ignoruodavo gyventojų skundus (https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1678733/klaipedos-valdzia-bando-stabdyti-klasco-planus-uoste-imone-nori-grizti-prie-krovu-didinimo).
Žvejybos uosto rajone gyvena maždaug 12 tūkst. žmonių. Šiuo metu Sulupės g. 3a statomas 12 butų mažaaukštės statybos klinkeriu dekoruotas „Kolibris“ (https://kolibrisbygvhouse.lt/). Žiniasklaida teigia, kad šio namo projektiniuose pasiūlymuose numatyta, jog šio pastato „miegamųjų langai orientuoti į šiaurės vakarų pusę” (https://www.atviraklaipeda.lt/2020/11/12/zvejybos-uosto-rajone-nauji-daugiabuciai-namai/). Tai yra kaip tik į aptariamą teritoriją, kurioje planuojama vykdyti pramoninę veiklą.
Žvejybos uosto rajone bendrų poilsio zonų, kurie galėtų būti traktuojami kaip atskirasis želdynas, nebėra. Gyventojai kenčia nuo nuolatinio triukšmo ir oro taršos iš uosto pusės. Šios problemos nesprendžiamos dešimtmečiais, o dabar dar gresia ir asfaltuotos aikštelės įrengimas vietoj vienintelio – galimo – žaliojo ploto.
Vietoje to, kad aptariamoje teritorijoje įrengti aplinkinių namų gyventojams rekreacinę zoną, valdininkai perdavė ją uostui, ir dabar mes turime gaišti savo laiką tam, kad aiškinti miesto ir uosto valdžiai, jog mes turime teisę gyventi švariai ir saugiai, jog mums po langais reikia ne „kombinuoto su želdiniais akustinio ekrano”, o parko ir poilsio vietų.
Numatomi teritorijos planavimo sprendiniai neatitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, įpareigojančios teritorijų planavimo dokumentus „atsižvelgti į visuomenės poreikius, (…) žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises”. Teritorijų planavimo dokumento korektūra akivaizdžiai pablogins greta esančios gyvenamosios teritorijos naudotojų padėtį labiau nei iki jos rengimo.
1. Akustinė tarša: uosto veiklos vykdymas prie pat gyvenamųjų namų lems nuolatinį triukšmo lygio padidėjimą, ypač dėl sunkiasvorio transporto srautų ir krovininių operacijų, kurios daugeliu atvejų vyksta ir naktį.
2. Oro tarša: pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, veikla, kurios metu išskiriami kietosios dalelės (PM10, PM2.5) ir lakiųjų organinių junginių emisijos, turi būti reglamentuojama ir ribojama
3. Grunto vibracijos: nuolatinis sunkiasvorio transporto judėjimas ir uosto veikla neabejotinai generuos seisminius virpesius, galinčius pakenkti ne tik gyvenamųjų pastatų konstrukcijoms, bet ir jų energetiniam efektyvumui, didinant pastatų nusidėvėjimą.
4. Vizualinė tarša ir nekilnojamojo turto nuvertėjimas: uosto infrastruktūros atsiradimas gyvenamosios aplinkos vizualinėje perspektyvoje prieštarauja darnaus miesto planavimo principams. Uosto veiklos matomumas pro langus ir padidėjusi aplinkos tarša gali lemti butų rinkos vertės sumažėjimą, o tai pažeidžia gyventojų teisėtus lūkesčius dėl turto vertės išsaugojimo.

Mes, šios teritorijos gyventojai, jaučiame didelį nerimą ir susirūpinimą dėl numatytos uosto teritorijos plėtros. Manome, kad planuojami darbai reikšmingai pažeidžia aplinkinių gyvenamųjų rajonų gyventojų teisę gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje, kurioje nebūtų perteklinės aplinkos taršos, galinčios sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Todėl reikalaujame sugrąžinti teritorijos, esančios adresu Mituvos g. 2, Strėvos g. 4, Strėvos g. 5 ir Strėvos g. 7, visuomeninę paskirtį ir įrengti parką su poilsio zonomis. Taip pat šioje teritorijoje apriboti uosto plėtrą, ir, siekiant sumažinti bėginio transporto keliamą triukšmą ir taršą, perkelti traukinių eismą į uosto teritoriją, o uosto teritorijoje izoliuoti traukinių keliamą garsą garso izoliavimo sienele.