Dėl peticijos "Peticija PRIEŠ istorinių automobilių amžiaus cenzo didinimą iki 40 metų"

PETICIJA PRIEŠ ISTORINIų AUTOMOBILIų AMžIAUS CENZO DIDINIMą IKI 40 METų

Peticija prieš istorinių automobilių amžiaus cenzo didinimą iki 40 metų

Adresuota: Lietuvos Respublikos Seimui

Mes, žemiau pasirašę Lietuvos istorinės automobilių kultūros entuziastai, kolekcininkai ir visi, kuriems rūpi technikos paveldas, išreiškiame nepritarimą Seimo nario Antano Nezdinsko ir Sauliaus Luščiko pateiktam įstatymo projektui, kuriuo siekiama minimalaus istorinių automobilių amžiaus cenzo padidinimo nuo 30 iki 40 metų.

Kodėl šis pakeitimas yra žalingas ir nereikalingas?

1. Šis įstatymo pakeitimas nesprendžia jokios problemos

Įstatymų pakeitimai turėtų būti grindžiami realių problemų sprendimu, tačiau iki šiol šio pasiūlymo iniciatorius nedetalizavo, kokią konkrečią problemą jis siekia išspręsti. Istorinių automobilių bendruomenė Lietuvoje nėra tokia didelė, kad darytų reikšmingą įtaką visuomenės gyvenimui ar infrastruktūrai – šiuo metu Lietuvoje oficialiai užregistruota tik apie 2700 automobilių su istoriniu statusu, o jų skaičius nėra ženkliai didėjantis.

Kadangi šie automobiliai naudojami tik retkarčiais, jie nedaro jokios reikšmingos įtakos nei eismo saugumui, nei ekologijai, nei biudžetui. Todėl bet koks siūlymas griežtinti šią sritį atrodo nepagrįstas ir perteklinis reguliavimas, kuriuo tiesiog apsunkinama technikos paveldo išsaugojimo veikla.

2. Jaunimo įsitraukimo mažėjimas

Dabartinė 30 metų taisyklė leidžia jaunesnei kartai aktyviai įsitraukti į istorinių transporto priemonių puoselėjimą. Automobiliai, kurie šiandien sulaukia 30 metų, dažnai yra susiję su dabartinių 30–40 metų žmonių jaunyste, todėl jie turi didesnį emocinį ryšį su šia technika ir nori ją išsaugoti. Padidinus ribą iki 40 metų, istorinių transporto priemonių judėjimas taptų mažiau prieinamas naujiems entuziastams, o tai ilgainiui galėtų lemti mažėjantį šios kultūros puoselėtojų skaičių.

3. Problemos su JAV importuojamais automobiliais

Viena iš didžiausių retro automobilių entuziastų grupių Lietuvoje yra susijusi su retro transporto priemonėmis importuotomis iš JAV. Jei amžiaus cenzas būtų padidintas iki 40 metų, daugelis 30–40 metų senumo automobilių prarastų galimybę gauti istorinės transporto priemonės (ITP) statusą. Tai ypač aktualu dėl registracijos reikalavimų: norint įprastai registruoti JAV automobilį, būtina atlikti tam tikrus konstrukcijos pakeitimus (pvz., žibintų modifikaciją), o tai automatiškai nebeleidžia jam pretenduoti į istorinį statusą. Tai reikštų, kad daugelis į šalį atgabentų automobilių prarastų galimybę ateityje būti registruoti Lietuvoje kaip istoriniai, o jų savininkai patirtų didelius nuostolius.

4. Neigiamas poveikis draudimo apsaugai

Automobiliai, kurie yra tarp 30 ir 40 metų amžiaus, tačiau dėl pakeisto įstatymo nebegalėtų gauti istorinio statuso, nukentėtų pagal Lietuvos draudimo įstatymą. Šiuo metu automobiliai, nepripažinti istoriniais, yra vertinami kaip įprastos transporto priemonės, jiems taikomi standartiniai nusidėvėjimo reikalavimai. Tai reiškia, kad po eismo įvykio jų vertė dažniausiai vertinama remiantis likutine verte atskaičius nusidevėjimą, kuri neatspindi tikrosios automobilio istorinės ar kolekcinės vertės.

Istorinis statusas suteikia automobiliui kultūros vertybės statusą, todėl žalos atlyginimas yra skaičiuojamas pagal kitus kriterijus, įvertinant jo autentiškumą, išliekamąją vertę ir restauravimo kaštus. Netekus šios apsaugos, daugelis savininkų susidurtų su sudėtingais ir ilgai trunkančiais teisiniais procesais, siekdami atgauti realią patirtą žalą po eismo įvykio.

5. Tarptautinių standartų ignoravimas

Dauguma Europos šalių, taip pat ir Tarptautinė istorinių transporto priemonių federacija (FIVA), laikosi 30 metų amžiaus cenzo, pripažindamos, kad ši riba yra tinkama paveldo išsaugojimui. Lietuva, pakeldama šį amžių iki 40 metų, taptų viena iš griežčiausių valstybių šiuo klausimu ir atitrūktų nuo bendrų Europos ir pasaulyje priimtų praktikų.

6. Ekonominės pasekmės

Istorinių automobilių restauravimo verslai, dalių tiekėjai ir kitos su šia sritimi susijusios įmonės patirtų finansinius nuostolius, nes mažėtų žmonių, galinčių registruoti automobilius kaip istorinius, skaičius. Tai ne tik stabdytų šios srities plėtrą, bet ir galėtų paskatinti entuziastus rinktis kitas šalis, kuriose istorinės technikos puoselėjimas yra skatinamas, o ne ribojamas.

7. Neefektyvus reguliavimas

Nors jau istorinį statusą gavę automobiliai jo neprarastų, naujas reguliavimas sukurtų didelių problemų būsimiems istorinių automobilių savininkams. Tai dirbtinai ribotų technikos paveldo išsaugojimą ir užkirstų kelią daugelio automobilių tapimui istoriniais, ypač tiems, kurie šiuo metu yra 30–40 metų amžiaus riboje.

Mūsų reikalavimas

Atsižvelgdami į visus išvardintus argumentus, raginame Lietuvos Respublikos Seimą atmesti šį įstatymo pakeitimą ir išlaikyti dabartinį 30 metų amžiaus cenzą istoriniams automobiliams.

Nors istorinės technikos entuziastų bendruomenė Lietuvoje nėra didelė, tikimės, kad ši peticija susilauks visuomenės palaikymo, nes paveldas – tai ne tik praeitis, bet ir mūsų istorijos išsaugojimas.