Dėl peticijos "Finansinės atsakomybės už vaikų išlaikymą perkėlimas valstybės institucijoms"

FINANSINėS ATSAKOMYBėS Už VAIKų IšLAIKYMą PERKėLIMAS VALSTYBėS INSTITUCIJOMS

Siūlymas dėl įstatymų pakeitimo: Finansinės atsakomybės už vaikų išlaikymą perkėlimas valstybės institucijoms

Mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į Lietuvos Seimą su prašymu pertvarkyti esamą sistemą, pagal kurią tėvai privalo mokėti alimentus savo vaikams po skyrybų. Siūlome visiškai perkelti finansinę atsakomybę už vaikų išlaikymą valstybės institucijoms, užtikrinant, kad visi vaikai gautų reikiamą paramą, nepriklausomai nuo tėvų finansinės padėties.

Dabartinės sistemos problemos

Esama tvarka Lietuvoje pažeidžia ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius įstatymus bei principus, susijusius su vaikų teisėmis:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija (38 str.):
- Numato, kad šeima turi būti saugoma ir remiama. Dabartinė tvarka sukuria per didelę naštą tėvams, o tai kelia grėsmę šeimos stabilumui ir vaiko gerovei.

2. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (2016 m. liepos 21 d.):
- 5 str. užtikrina vaiko teisę į orų gyvenimą, tačiau, kai tėvai negali mokėti alimentų, šios teisės yra pažeidžiamos.

3. Civilinis kodeksas (2000 m. liepos 18 d.):
- 3.196 str. numato, kad vaikai turi teisę gauti išlaikymą. Šiuo metu daugelis vaikų negauna laiku reikalingų išmokų, kas pažeidžia šią teisę.

4. Europos žmogaus teisių konvencija (1950 m.):
- 8 str. garantuoja teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Esama tvarka neigiamai veikia šeimų santykius ir psichologinę būseną.

5. Vaikų teisių konvencija (1989 m.):
- 27 str. numato, kad valstybė turi užtikrinti tinkamą gyvenimo standartą visiems vaikams. Dabartinė sistema, kuri leido tėvams ignoruoti finansinę atsakomybę, nesugeba užtikrinti šio standarto.

Siūlomi pakeitimai

1. Perkelti finansinę atsakomybę už vaikų išlaikymą valstybės institucijoms:
- Įstatymuose reikėtų numatyti, kad valstybė visiškai prisiimtų atsakomybę už vaikų išlaikymą, įskaitant alimentus, nepriklausomai nuo tėvų finansinės padėties.

2. Atsakomybės ir piktnaudžiavimo atvejų prevencija:
- Sukurti aiškią teisinę sistemą, kaip bus užtikrinta, kad valstybė perimtų finansinę atsakomybę, ir numatyti sankcijas už piktnaudžiavimą sistema.

3. Civilinio kodekso ir Vaiko teisių apsaugos įstatymo keitimas:
- Civiliniame kodekse reikia numatyti mechanizmus, kaip valstybė galėtų kompensuoti alimentus ir užtikrinti, kad visi vaikai gautų reikiamą išlaikymą.

Pavyzdžiai iš užsienio

Šalys, tokios kaip Švedija, Danija ir Norvegija, taiko sistemas, kuriose valstybė prisiima atsakomybę už vaikų išlaikymą. Tokios sistemos teigiamai paveikė vaikų gerovę, sumažino finansinį stresą tėvams ir prisidėjo prie socialinio stabilumo.

- Švedija: Valstybė kompensuoja alimentus, kad užtikrintų, jog vaikai gauna reikiamą paramą, nepriklausomai nuo tėvų finansinės padėties.
- Danija: Valstybinė sistema užtikrina, kad visi vaikai gautų būtinas lėšas, ir sumažina skurdo lygį šalyje.
- Norvegija: Sistema, kurioje valstybė remia vaikus, pasiteisino ir padėjo užtikrinti orų gyvenimą vaikams, nepriklausomai nuo tėvų situacijos.

Esamos išlaidos ir jų efektyvumas

Nors valstybė jau dabar skiria lėšų vaikų gerovės programoms, 2022 m. statistika rodo, kad tik 30% vaikų gauna alimentus laiku. Tai rodo, kad esama sistema yra neveiksminga ir nesprendžia problemų, su kuriomis susiduria šeimos.

- Finansinės lėšos: 2022 m. apie 1,5 milijono eurų buvo išleista vaiko išlaikymo išmokoms, tačiau šios lėšos neretai pasiekia tik nedidelę dalį vaikų, kuriems to reikia.

Išvada

Siūlome rimtai apsvarstyti šiuos pakeitimus, kurie padėtų užtikrinti vaikų teises ir gerovę. Tik perėmus finansinę atsakomybę valstybės institucijoms galėsime užtikrinti, kad visi vaikai turėtų galimybę augti orioje ir palaikančioje aplinkoje. Mums, kaip visuomenei, svarbu keisti esamą sistemą, kad užtikrintume teigiamus pokyčius mūsų vaikams ir ateičiai.

Pakeitus įstatymus, kad finansinė atsakomybė už vaikų išlaikymą būtų perkelta iš tėvų į valstybę, galima tikėtis šių teigiamų aspektų:

1. Vaikų gerovė
- Stabilus išlaikymas: Vaikai gautų garantuotą finansinę paramą, nepriklausomai nuo tėvų situacijos, užtikrinant orų gyvenimą ir sumažinant skurdo riziką. Tai leistų vaikams augti stabilioje aplinkoje, kurioje būtų patenkinti pagrindiniai poreikiai (maistas, apgyvendinimas, švietimas).
- Teisės apsauga: Valstybė galėtų efektyviau užtikrinti vaikų teises ir interesus, todėl sumažėtų atvejų, kai tėvai nesugebėtų teikti reikiamos paramos.

2. Tėvų gerovė
- Finansinis palengvinimas: Tėvams, ypač tiems, kurie patiria finansinių sunkumų, sumažėtų stresas dėl alimentų mokėjimo. Tai leistų jiems koncentruotis į darbą, asmeninį tobulėjimą ir šeimos santykių stiprinimą.
- Mažesnė emocinė įtampa: Tėvai galėtų jaustis laisviau, nes finansinė atsakomybė nebebūtų ant jų pečių. Tai galėtų pagerinti emocinę būseną ir šeimos santykius, mažinant konfliktus, susijusius su alimentų klausimais.

3. Valstybės nauda
- Efektyvesnės išlaidos: Valstybė galėtų efektyviau panaudoti lėšas, skiriamas socialinėms programoms, ir sutelkti dėmesį į prevenciją bei vaikų gerovę. Dabar skirtos lėšos ne visada pasiekia tuos, kam jų labiausiai reikia.
- Socialinė atsakomybė: Tokia sistema padėtų mažinti socialinę atskirtį ir sukurti teigiamą poveikį visuomenei, nes vaikai, gaudami reikiamą paramą, geriau integruotųsi į bendruomenę.

4. Teigiami socialiniai pokyčiai
- Mažesnis skurdo lygis: Šalyse, kuriose taikomos panašios sistemos, pastebėta, kad jos sumažina skurdo lygį ir didina gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, Švedijoje ir Norvegijoje vaikai gauna garantuotą finansinę paramą, ir tai prisideda prie bendros gerovės.
- Emocinis stabilumas: Vaikams, turintiems garantuotą finansinę paramą, dažnai būdingas didesnis emocinis stabilumas, mažesnis nerimo lygis ir geresni akademiniai rezultatai.

5. Ilgalaikiai rezultatai
- Ateities mokesčių mokėtojai: Investicijos į vaikų gerovę dabar užtikrina geresnius rezultatus ateityje, nes gerai išauklėti vaikai tampa produktyviais suaugusiais, kurie prisideda prie šalies ekonomikos.

Toks įstatymų pakeitimas galėtų sukurti teigiamą grandininę reakciją, prisidedančią prie tvarios ir socialiai atsakingos visuomenės kūrimo.