Balsavimai su e.parašu

Balsavimo iniciatyva yra skirta peržiūrėti namų darbų vertinimo praktiką Lietuvos mokyklose. Šiuo metu daugelyje mokyklų namų darbai yra privalomi ir vertinami pažymiais, kas sukelia stresą mokiniams ir pažeidžia vaikų teisę į visavertį poilsį. Šios iniciatyvos palaikytojai siūlo, kad namų darbai turėtų būti rekomenduojami, bet neturėtų būti vertinami pažymiais, o jų atlikimą turėtų nuspręsti kiekvienas mokinys ir jo tėvai. Be to, mokyklos turėtų skatinti mokinių smalsumą ir mokymosi motyvaciją, o ne baimę ir įtampą dėl nepadarytų namų darbų. Balsavimo iniciatyvos tikslas yra sukurti sveikesnę, harmoningesnę ugdymo aplinką, gerinti vaikų emocinę savijautą ir skatinti jų norą mokytis.

Peticijoje siūloma oficialiai uždrausti Lietuvos valstybinio herbo "Vytis" naudojimą užsienio subjektų oficialiuose dokumentuose, įskaitant pasus, kuriuos ketina leisti Baltarusijos demokratijos atstovybė, bei bet kokia kita oficialia forma už Lietuvos Respublikos ribų. Petitorių nuomone, toks naudojimas gali būti panaudotas istorinei tiesai iškreipti ir Lietuvos nacionaliniam tapatumui pakenkti. Taip pat raginama imtis priemonių, kad būtų apsaugoti Lietuvos nacionaliniai simboliai nuo naudojimo tikslais, prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos interesams, ir stiprinti švietėjišką veiklą, skirtą istorinės tiesos išsaugojimui ir Lietuvos tautos nacionalinio tapatumo stiprinimui. Petitoriai teigia, kad valstybinių simbolių apsauga yra svarbus žingsnis siekiant išsaugoti tautos vienybę ir pasididžiavimą.

Lietuvos Respublikos piliečiai reikalauja pradėti tyrimą dėl Vyganto Kelerto veiklos, kuri, jų nuomone, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, demokratijai ir viešajai tvarkai. Kelerto kritikos taikiniais tampa prorusiškas palaikymas, Lietuvos institucijų šmeižimas, NATO ir ES vaidmens menkinimas, sąmokslo teorijų kurstymas ir neapykanta bei nepasitikėjimas valstybės institucijomis. Piliečiai reikalauja pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kelerto veiksmų, pašalinti jo paskyras iš socialinių tinklų, ištirti galimus ryšius su priešiškomis valstybėmis, taikyti atsakomybę ir kitiems asmenims, bendradarbiaujantiems ar dalyvaujantiems veikloje, bei informuoti visuomenę apie atliktus veiksmus ir sprendimus.

Gyventojai iš Vilniaus miesto Salininkų, Kelmijos gatvės, Naujininkų, Liepkalnio, Rasų ir Markučių kvartalų pasiūlė peticiją dėl nepagrįstų statybų ir renovacijos apribojimų Vilniaus oro uosto triukšmo zonoje. Remdamiesi Konstitucijos, vietos savivaldos įstatymo ir Europos žmogaus teisių konvencijos straipsniais, jie reikalauja peržiūrėti ir koreguoti galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Jie teigia, kad dabartiniai apribojimai yra nepagrįsti ir diskriminaciniai, nes neleidžia gyventojams modernizuoti esamų pastatų ar pradėti naujų statybų. Be to, gyventojai primena, kad šiuolaikinės technologinės priemonės leidžia užtikrinti vidaus aplinkos kokybę. Peticijoje siūloma inicijuoti Vilniaus miesto bendrojo plano ir kitų teisės aktų peržiūrą, įteisinti galimybę rekonstruoti ir modernizuoti pastatus, leisti naują statybą remiantis individualia analize ir įtraukti bendruomenių atstovus į sprendimų priėmimo procesus.

Balsavimo santrauka: Šis tekstas kelia diskusiją apie emigravusių lietuvių teisę balsuoti Lietuvos rinkimuose ir teikia asmeninę nuomonę, kad tie, kurie išvyko ieškoti geresnio gyvenimo ir neketina sugrįžti, neturėtų turėti teisės balsuoti. Autorius argumentuoja, kad emigrantų balsavimas yra problematiškas, nes jų rinkiminiai pasirinkimai dažnai neatitinka Lietuvoje gyvenančių lietuvių nuomonių. Tekste teigiama, kad balsavimą turėtų vykdyti tik tie žmonės, kurie gyvena ir planuoja gyventi Lietuvoje, teigiant, kad tai padidintų rinkėjų skaičių ir visuomenės įsitraukimą į rinkimus. Autorius ragina visuomenę imtis pokyčių, kad nebūtų stebina rinkėjų skaičiaus mažėjimas.

Žmonės balsuoja dėl visiško skaidrumo ir teisingumo klausimais, susijusiais su 2024 metais Vilniaus arkikatedros požemiuose atrastomis istorinėmis insignijomis, kurios yra neįkainojamos Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo reikmenys. Visuomenėje kilo abejonių dėl skaidrumo, atradėjo teisių pripažinimo ir pačių vertybių likimo. Kyla klausimų dėl galimo dalies insignijų dingimo, pasisavinimo ir/ar nuslėpimo, taip pat galimų neteisėtų Vilniaus arkivyskupijos veiksmų. Balsuotojai ragina Generalinę prokuratūrą pradėti išsamų ikiteisminį tyrimą ir Kultūros ministeriją bei Kultūros paveldo departamentą užtikrinti atradėjo teisių apsaugą ir deramą pripažinimą, bei nedelsiant atskleisti visas su radiniu susijusias detales visuomenei. Peticija ragina pasirašyti ir pareikalauti atsakymų, siekiant užtikrinti, kad tiesa ir teisingumas triumfuotų.

Šiame balsavime žmonės yra paprašyti pritarti arba atsisakyti inicijuoti teisinį reguliavimą, kuris keistų N1 kategorijos lengvųjų krovininių automobilių klasifikavimą. Siūloma, kad tam tikri N1 kategorijos automobiliai, kurie savo konstrukcija ir naudojimu labiau atitinka keleivinių automobilių paskirtį, būtų priskirti prie „krovininių“ keleivinių automobilių. Taip pat prašoma patikslinti transporto priemonių klasifikavimo tvarką ir nustatyti, kad šie automobiliai būtų atleisti nuo kelių mokesčių (vinječių) bei jų techninė apžiūra būtų vykdoma kaip lengviesiems automobiliams – kas 2 metus. Šie pasiūlymai yra grindžiami argumentais apie techninius kriterijus, naudojimo paskirtį ir potencialią naudą tiek valstybei, tiek piliečiams.

Žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai ir Vilniaus miesto gyventojai reiškia nepritarimą Vilniaus miesto savivaldybės planuojamam keleivinės laivybos Neries upe projektui, pristatomam kaip nauja viešojo transporto rūšis mieste. Jie argumentuoja, kad šis projektas, kuriam planuojama skirti reikšmingas lėšas iš miesto biudžeto ir galimai kreiptis dėl ES ar valstybės finansavimo, yra ekonomiškai nepagrįstas, nenaudingas miesto mobilumui, kelia grėsmę viešųjų lėšų efektyviam panaudojimui ir gali tapti nepanaudojama infrastruktūra. Dėl to, jie reikalauja sustabdyti šį projektą, paviešinti ekonominio pagrindimo studiją ir inicijuoti alternatyvių, efektyvesnių transporto sprendimų analizę.

Raginama imtis veiksmų Baltijos jūros eutrofikacijos mažinimo klausimu. Eutrofikacija yra viena iš didžiausių Baltijos jūros problemų, lemianti dumblių žydėjimą, deguonies stygių ir vandens faunos bei floros nykimą, o didžiausias jos šaltinis - intensyvi žemės ūkio praktika. Nors Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti Helsinkio komisijos Baltijos jūros veiksmų planą, šiuo metu nėra nacionalinio veiksmų plano, kuris užtikrintų šių įsipareigojimų vykdymą. 2020 metais Lietuva viršijo leistinas azoto normas Baltijos jūroje. Būtina parengti strategiją, kuri užtikrintų HELCOM nustatytų taršos mažinimo tikslų įgyvendinimą, numatytų konkrečių priemonių sąrašą, jų įgyvendinimo apimtis, finansavimo mechanizmus ir įgyvendinimo terminus.

Žemiau pasirašiusieji gyventojai kreipiasi į savivaldybę su reikalavimu reguliariai atlikti smėlio parazitologinius tyrimus visose vaikų žaidimų aikštelėse siekiant užtikrinti vaikų sveikatą ir saugumą. Tai yra svarbu, nes vaikai, žaisdami smėlio dėžėse ir ant smėlio dangos, gali tiesiogiai kontaktuoti su potencialiai pavojingais parazitais, bakterijomis ar kitais ligų sukėlėjais. Gyventojai siūlo, kad šie tyrimai būtų atliekami bent kartą per mėnesį šiltuoju sezonu ir kad jų rezultatai būtų viešai skelbiami. Ypač didelis dėmesys turėtų būti skiriamas aikštelėms prie Žemaitės g. 14 ir Gedimino g. 25 namų, kuriose reguliariai tuštinasi bešeimininkės katės. Galutinis tikslas - sukurti saugią, higienišką ir sveiką aplinką vaikams, sumažinant užkrečiamųjų ligų plitimo riziką.