Balsavimai su e.parašu

Peticijoje siūloma oficialiai uždrausti Lietuvos valstybinio herbo "Vytis" naudojimą užsienio subjektų oficialiuose dokumentuose, įskaitant pasus, kuriuos ketina leisti Baltarusijos demokratijos atstovybė, bei bet kokia kita oficialia forma už Lietuvos Respublikos ribų. Petitorių nuomone, toks naudojimas gali būti panaudotas istorinei tiesai iškreipti ir Lietuvos nacionaliniam tapatumui pakenkti. Taip pat raginama imtis priemonių, kad būtų apsaugoti Lietuvos nacionaliniai simboliai nuo naudojimo tikslais, prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos interesams, ir stiprinti švietėjišką veiklą, skirtą istorinės tiesos išsaugojimui ir Lietuvos tautos nacionalinio tapatumo stiprinimui. Petitoriai teigia, kad valstybinių simbolių apsauga yra svarbus žingsnis siekiant išsaugoti tautos vienybę ir pasididžiavimą.

Lietuvos Respublikos piliečiai reikalauja pradėti tyrimą dėl Vyganto Kelerto veiklos, kuri, jų nuomone, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, demokratijai ir viešajai tvarkai. Kelerto kritikos taikiniais tampa prorusiškas palaikymas, Lietuvos institucijų šmeižimas, NATO ir ES vaidmens menkinimas, sąmokslo teorijų kurstymas ir neapykanta bei nepasitikėjimas valstybės institucijomis. Piliečiai reikalauja pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kelerto veiksmų, pašalinti jo paskyras iš socialinių tinklų, ištirti galimus ryšius su priešiškomis valstybėmis, taikyti atsakomybę ir kitiems asmenims, bendradarbiaujantiems ar dalyvaujantiems veikloje, bei informuoti visuomenę apie atliktus veiksmus ir sprendimus.

Gyventojai iš Vilniaus miesto Salininkų, Kelmijos gatvės, Naujininkų, Liepkalnio, Rasų ir Markučių kvartalų pasiūlė peticiją dėl nepagrįstų statybų ir renovacijos apribojimų Vilniaus oro uosto triukšmo zonoje. Remdamiesi Konstitucijos, vietos savivaldos įstatymo ir Europos žmogaus teisių konvencijos straipsniais, jie reikalauja peržiūrėti ir koreguoti galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Jie teigia, kad dabartiniai apribojimai yra nepagrįsti ir diskriminaciniai, nes neleidžia gyventojams modernizuoti esamų pastatų ar pradėti naujų statybų. Be to, gyventojai primena, kad šiuolaikinės technologinės priemonės leidžia užtikrinti vidaus aplinkos kokybę. Peticijoje siūloma inicijuoti Vilniaus miesto bendrojo plano ir kitų teisės aktų peržiūrą, įteisinti galimybę rekonstruoti ir modernizuoti pastatus, leisti naują statybą remiantis individualia analize ir įtraukti bendruomenių atstovus į sprendimų priėmimo procesus.

Balsavimo santrauka: Šis tekstas kelia diskusiją apie emigravusių lietuvių teisę balsuoti Lietuvos rinkimuose ir teikia asmeninę nuomonę, kad tie, kurie išvyko ieškoti geresnio gyvenimo ir neketina sugrįžti, neturėtų turėti teisės balsuoti. Autorius argumentuoja, kad emigrantų balsavimas yra problematiškas, nes jų rinkiminiai pasirinkimai dažnai neatitinka Lietuvoje gyvenančių lietuvių nuomonių. Tekste teigiama, kad balsavimą turėtų vykdyti tik tie žmonės, kurie gyvena ir planuoja gyventi Lietuvoje, teigiant, kad tai padidintų rinkėjų skaičių ir visuomenės įsitraukimą į rinkimus. Autorius ragina visuomenę imtis pokyčių, kad nebūtų stebina rinkėjų skaičiaus mažėjimas.

Balsuojama dėl gyvūnų perdavimo iš prieglaudų supaprastinimo - siūloma atsisakyti perteklinių ir bauginančių sutarčių, kurios apsunkina gyvūnų perdavimą rūpestingiems globėjams. Manoma, kad atvirumas ir pasitikėjimas padės padidinti priėmimo į namus sėkmę, skatins atsakingą rūpinimąsi gyvūnais ir bus naudinga tiek prieglaudoms, tiek būsimiems gyvūnų savininkams.

Vilniaus rajono Galgių ir Gailiūnų seniūnaitijų gyventojai yra sunerimę dėl valstybinės ugdymo kalbos trūkumo šalia esančiose švietimo įstaigose, ypač planuojamame moduliniame vaikų darželyje Galgių kaime. Bendruomenė reikalauja inicijuoti ir priimti sprendimą dėl ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigos steigimo lietuvių kalba Galgių seniūnaitijoje ir užtikrinti, kad planuojant ar reorganizuojant švietimo įstaigų tinklą, būtų sudarytos Galgių ir Gailiūnų seniūnaitijų vaikų ugdymo ir švietimo sąlygos lietuvių kalba.

Kauno miesto gyventojai, verslininkai ir svečiai reiškia susirūpinimą dėl ilgai trunkančių ir vis intensyvėjančių viešosios tvarkos, eismo saugumo, oro ir akustinės taršos problemų, susijusių su vandalizmu ir chuliganišku vairavimu Kauno gatvėse. Jie siūlo daugybę sprendimų, kaip šias problemas mažinti ir eliminuoti, tokių kaip triukšmo, taršos ir greičio kontrolė, triukšmo šaltinių ribojimai ir prevencija, efektyvi pažeidėjų kontrolė, patruliavimo stiprinimas, viešosios tvarkos užtikrinimas aikštelėse ir atsakomybė bei vieša komunikacija. Jie taip pat reikalauja, kad Kauno Centro seniūnija ir Kauno policija organizuotų susitikimą su gyventojais ir informuotų juos apie įvykdytus ir planuojamus veiksmus, taikomų priemonių poveikį gyventojų gyvenimo kokybei, kiek sulaikyta pažeidėjų, kiek paskirta baudų ir kiek transporto priemonių pašalinta iš eismo dėl triukšmo normų viršijimo Kauno mieste.

Lietuvos Respublikos piliečiai ir mokesčių mokėtojai kreipiasi į valstybės institucijas dėl Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynių transliacijų prieinamumo. Nors šalies gyventojai finansuoja rinktinės pasirengimą ir dalyvavimą tarptautiniuose čempionatuose per valstybės paramą krepšinio federacijai, dauguma svarbiausių rungtynių yra rodomos tik mokamose platformose. Be to, nemokamą prieigą užtikrina tik tradicinė televizija, nepaisant to, kad daugelis gyventojų, ypač jaunimas, turinį žiūri per išmaniuosius įrenginius. Piliečiai reikalauja, kad svarbiausios rungtynės būtų transliuojamos per nacionalinį transliuotoją nemokamai ir būtų prieinamos ne tik per televiziją, bet ir per interneto naršykles bei kitus išmaniuosius įrenginius. Toks sprendimas, pagal piliečius, sustiprintų tautinę vienybę, skatintų jaunimą sportuoti, užtikrintų skaitmeninę lygybę ir leistų teisingiau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas.

Šiame balsavime žmonės yra paprašyti pritarti arba atsisakyti inicijuoti teisinį reguliavimą, kuris keistų N1 kategorijos lengvųjų krovininių automobilių klasifikavimą. Siūloma, kad tam tikri N1 kategorijos automobiliai, kurie savo konstrukcija ir naudojimu labiau atitinka keleivinių automobilių paskirtį, būtų priskirti prie „krovininių“ keleivinių automobilių. Taip pat prašoma patikslinti transporto priemonių klasifikavimo tvarką ir nustatyti, kad šie automobiliai būtų atleisti nuo kelių mokesčių (vinječių) bei jų techninė apžiūra būtų vykdoma kaip lengviesiems automobiliams – kas 2 metus. Šie pasiūlymai yra grindžiami argumentais apie techninius kriterijus, naudojimo paskirtį ir potencialią naudą tiek valstybei, tiek piliečiams.

Raginama imtis veiksmų Baltijos jūros eutrofikacijos mažinimo klausimu. Eutrofikacija yra viena iš didžiausių Baltijos jūros problemų, lemianti dumblių žydėjimą, deguonies stygių ir vandens faunos bei floros nykimą, o didžiausias jos šaltinis - intensyvi žemės ūkio praktika. Nors Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti Helsinkio komisijos Baltijos jūros veiksmų planą, šiuo metu nėra nacionalinio veiksmų plano, kuris užtikrintų šių įsipareigojimų vykdymą. 2020 metais Lietuva viršijo leistinas azoto normas Baltijos jūroje. Būtina parengti strategiją, kuri užtikrintų HELCOM nustatytų taršos mažinimo tikslų įgyvendinimą, numatytų konkrečių priemonių sąrašą, jų įgyvendinimo apimtis, finansavimo mechanizmus ir įgyvendinimo terminus.