Balsavimai su e.parašu

Balsavimas vyksta dėl pasiūlymo "Laisvė paspirtukams miestuose". Šio pasiūlymo iniciatoriai ragina leisti daugiau laisvės paspirtukų naudojimui miestuose, siekiant, kad gyventojai galėtų judėti greičiau ir patogiau. Teigiama, kad paspirtukai yra ekologiška transporto alternatyva, kuri gali padėti sumažinti automobilių eismo intensyvumą ir prisidėti prie tvaraus miesto vystymosi. Taip pat prašoma paramos siekiant, kad vietos valdžia užtikrintų tinkamą infrastruktūrą paspirtukams, įskaitant specialias parkavimo vietas ir gerai suplanuotus maršrutus.

Peticija reikalauja įvertinti Helovino šventės plitimą Lietuvoje ir parengti rekomendacijas dėl jos organizavimo viešose erdvėse bei švietimo įstaigose, siekiant apsaugoti vaikų dvasinį auklėjimą ir pagarbią mirusiųjų atminimą. Taip pat siūloma skatinti viešąsias kampanijas, kurios sudomintų visuomenę tradicinėmis krikščioniškomis bei tautinėmis tradicijomis, tokiomis kaip Vėlinės ir Visų Šventųjų diena. Be to, raginama išnagrinėti galimybę riboti arba reglamentuoti komercines Helovino akcijas vaikams ir parengti rekomendacijas savivaldybėms dėl viešų renginių organizavimo Helovino laikotarpiu. Pagrindimas argumentuoja, kad daugeliui Lietuvos gyventojų Helovinas asocijuojasi su tamsos simbolika, mirties trivializavimu ir masine komercializacija, o Vėlinės – su pagarbos ir tikėjimo tradicija, todėl valstybė turėtų padėti išlaikyti ir stiprinti šias vertybes.

Peticija, kurią pasirašo Lietuvos piliečiai, reikalauja pakeisti Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą taip, kad būtų draudžiama laikyti šunis pririštus prie grandinių ar kitaip apribotus nuolatiniam judėjimui, išskyrus trumpalaikes, pagrįstas situacijas. Pakeitimas būtų įtrauktas į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnį, kuris reglamentuoja gyvūnų laikymo sąlygas. Peticijos iniciatoriai teigia, kad Lietuvoje tūkstančiai šunų gyvena pririšti prie grandinių, kenčia šaltyje, karštyje, badu ir vienatvėje, o tai neatitinka nei žmoniškumo, nei ES gyvūnų gerovės standartų. Jie prašo Vyriausybės ir Seimo parengti ir pateikti įstatymo pakeitimo projektą, sustiprinti gyvūnų gerovės priežiūros kontrolę savivaldybėse, numatyti realias baudas ir atsakomybę už šunų laikymą netinkamomis sąlygomis ir pradėti nacionalinę švietimo kampaniją apie atsakingą šunų laikymą.

Ši balsavimo santrauka skirta raginimui nedelsiant įvesti sankcijas Izraeliui atsižvelgiant į humanitarinę krizę Gazos Ruože, kurią sukėlė Izraelio kariniai veiksmai. Tekste teigiama, kad Izraelis vykdo karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įskaitant masinį civilių žudymą ir humanitarinės pagalbos blokavimą. Balsavimo santraukoje taip pat pateikiama informacija apie JT duomenis, kurie rodo, kad Izraelio veiksmai Gazos Ruože sukelia badą, neprievalgį ir didelius nuostolius gyventojų skaičiuje. Tekste pateikiamos rekomendacijos, kaip galima sustabdyti Izraelio veiksmus, tarp kurių - įvesti sankcijas Izraeliui, atšaukti ES ir Izraelio bendradarbiavimo susitarimą ir pripažinti Palestinos valstybės nepriklausomybę.

Kreipimasis į LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją siekia keisti dabartinę mokomųjų dalykų pasirinkimo sistemą vidurinėse mokyklose, siūlant leisti moksleiviams nuo 9 klasės rinktis dalykus pagal jų poreikius, pomėgius ir ateities siekius. Siekiama peržiūrėti švietimo programą ir įvesti lankstesnę mokomųjų dalykų pasirinkimo sistemą, kuri ne tik padidintų mokymo kokybę, bet ir skatintų jaunimo kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus. Autorius tikisi ministerijos palaikymo ir atsako į šį kreipimąsi.

Lietuvos vežėjai reiškia nepasitenkinimą Vilniaus valdžios neveiklumu sprendžiant transporto krizę su Baltarusija, kurioje dėl neapgalvotų sprendimų daugiau nei 1000 vairuotojų tapo įkaitais. Vežėjai reikalauja, kad vyriausybė skubiai imtųsi realių veiksmų, tokių kaip atidaryti bent vieną pasienio kontrolės punktą, užtikrinti vežėjų turto saugumą ir evakuaciją, atkurti diplomatinį dialogą su Baltarusijos vadovybe, sukurti kompensavimo mechanizmą nuostolių patyrusioms įmonėms ir atlikti tyrimą dėl vyriausybės veiksmų, lėmusių krizę. Taip pat reikalaujama parengti užsienio politikos Minsko atžvilgiu koncepciją, kurioje verslas būtų atskirtas nuo politikos.

Žmonės balsuoja dėl peticijos, kuri siekia suteikti Lietuvos moterims teisę pasirinkti pavardės galūnę po santuokos. Ši peticija kyla iš nuomonės, kad dabartinė sistema gali riboti asmeninius pasirinkimus ir neatitikti šiuolaikinės visuomenės poreikių. Siūloma įvesti laisvę pasirinkti pavardės galūnę pagal moterų pageidavimus, siekiant atspindėti asmeninius ir kultūrinius skirtumus. Argumentuojama, kad moterų teisės ir lygybė yra viena iš pagrindinių vertybių šalyje, todėl svarbu užtikrinti, kad kiekviena moteris galėtų laisvai pasirinkti pavardę, kuri atspindėtų jos asmeninę tapatybę ir pagarbą kultūriniam paveldui. Peticijos iniciatoriai kviečia žmones pasirašyti peticiją ir dalintis ja su draugais bei šeima, siekiant pasiekti teigiamus pokyčius visuomenėje.

Žemiau pasirašę asmenys išreiškė prieštaravimą dėl Aido Gedvilo paskyrimo į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), nurodydami, jog šis sprendimas neatitinka jų interesų ir nacionalinio saugumo užtikrinimo reikalavimų. Jie ragina atsižvelgti į jų nuomonę ir priimti tinkamesnį kandidatą į šį svarbų vaidmenį.

Peticija, pasirašyta žemiau, reiškia piliečių susirūpinimą dėl vis daugėjančio „flegmų“ skaičiaus Lietuvos keliuose - asmenų, kurie vairuoja labai lėtai ir nepritaikytai prie eismo srauto, taip keldami pavojų eismo saugumui. Peticijos iniciatoriai reikalauja: įvesti psichomotorinės reakcijos ir eismo srauto suvokimo testą kaip privalomą vairavimo egzaminų dalį, periodiškai tikrinti vairuotojų gebėjimą priimti sprendimus realiomis eismo sąlygomis, sukurti aiškų apibrėžimą, kas laikytina „flegminiu vairavimo stiliumi“, ir numatyti atsakomybę už nuolatinį eismo trukdymą, bei įvesti praktinius mokymus „Kaip važiuoti kaip normalus žmogus“, skirtus vairuotojams, linkusiems į pernelyg lėtą, chaotišką ar nepagrįstai atsargų vairavimą. Tikimasi, kad šie pokyčiai padės užtikrinti saugesnį ir sklandesnį eismą.

Peticijos dėl Vilniaus senojo teatro išsaugojimo iniciatoriai prašo įvertinti teatro rusakalbės trupės ir repertuaro rusų kalba svarbą Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Jie argumentuoja, kad teatras yra ne tik scena, bet ir unikalus kultūrinis tiltas tarp lietuvių ir rusų tautų, skatina kultūrų dialogą, plečia tarpusavio supratimo horizontus, išsaugo kultūrinės erdvės įvairovę ir stiprina toleranciją bei tarpusavio pagarbą visuomenėje. Iniciatoriai laiko, kad teatro išsaugojimas yra svarbus ne tik rusų bendruomenei, bet ir visai Lietuvai. Jų prašymai apima Vilniaus senojo teatro ir jo rusakalbės trupės egzistavimo palaikymą, repertuaro rusų kalba išsaugojimą ir teatro laikymą kultūrinio bendradarbiavimo bei tarpusavio supratimo tarp Lietuvos ir Rusijos tautų instrumentu.