Balsavimai su e.parašu

Kreipimasis į LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją siekia keisti dabartinę mokomųjų dalykų pasirinkimo sistemą vidurinėse mokyklose, siūlant leisti moksleiviams nuo 9 klasės rinktis dalykus pagal jų poreikius, pomėgius ir ateities siekius. Siekiama peržiūrėti švietimo programą ir įvesti lankstesnę mokomųjų dalykų pasirinkimo sistemą, kuri ne tik padidintų mokymo kokybę, bet ir skatintų jaunimo kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus. Autorius tikisi ministerijos palaikymo ir atsako į šį kreipimąsi.

Žmonės balsuoja dėl peticijos, kuri siekia suteikti Lietuvos moterims teisę pasirinkti pavardės galūnę po santuokos. Ši peticija kyla iš nuomonės, kad dabartinė sistema gali riboti asmeninius pasirinkimus ir neatitikti šiuolaikinės visuomenės poreikių. Siūloma įvesti laisvę pasirinkti pavardės galūnę pagal moterų pageidavimus, siekiant atspindėti asmeninius ir kultūrinius skirtumus. Argumentuojama, kad moterų teisės ir lygybė yra viena iš pagrindinių vertybių šalyje, todėl svarbu užtikrinti, kad kiekviena moteris galėtų laisvai pasirinkti pavardę, kuri atspindėtų jos asmeninę tapatybę ir pagarbą kultūriniam paveldui. Peticijos iniciatoriai kviečia žmones pasirašyti peticiją ir dalintis ja su draugais bei šeima, siekiant pasiekti teigiamus pokyčius visuomenėje.

Žemiau pasirašę asmenys išreiškė prieštaravimą dėl Aido Gedvilo paskyrimo į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), nurodydami, jog šis sprendimas neatitinka jų interesų ir nacionalinio saugumo užtikrinimo reikalavimų. Jie ragina atsižvelgti į jų nuomonę ir priimti tinkamesnį kandidatą į šį svarbų vaidmenį.

Peticija, pasirašyta žemiau, reiškia piliečių susirūpinimą dėl vis daugėjančio „flegmų“ skaičiaus Lietuvos keliuose - asmenų, kurie vairuoja labai lėtai ir nepritaikytai prie eismo srauto, taip keldami pavojų eismo saugumui. Peticijos iniciatoriai reikalauja: įvesti psichomotorinės reakcijos ir eismo srauto suvokimo testą kaip privalomą vairavimo egzaminų dalį, periodiškai tikrinti vairuotojų gebėjimą priimti sprendimus realiomis eismo sąlygomis, sukurti aiškų apibrėžimą, kas laikytina „flegminiu vairavimo stiliumi“, ir numatyti atsakomybę už nuolatinį eismo trukdymą, bei įvesti praktinius mokymus „Kaip važiuoti kaip normalus žmogus“, skirtus vairuotojams, linkusiems į pernelyg lėtą, chaotišką ar nepagrįstai atsargų vairavimą. Tikimasi, kad šie pokyčiai padės užtikrinti saugesnį ir sklandesnį eismą.

Peticijos dėl Vilniaus senojo teatro išsaugojimo iniciatoriai prašo įvertinti teatro rusakalbės trupės ir repertuaro rusų kalba svarbą Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Jie argumentuoja, kad teatras yra ne tik scena, bet ir unikalus kultūrinis tiltas tarp lietuvių ir rusų tautų, skatina kultūrų dialogą, plečia tarpusavio supratimo horizontus, išsaugo kultūrinės erdvės įvairovę ir stiprina toleranciją bei tarpusavio pagarbą visuomenėje. Iniciatoriai laiko, kad teatro išsaugojimas yra svarbus ne tik rusų bendruomenei, bet ir visai Lietuvai. Jų prašymai apima Vilniaus senojo teatro ir jo rusakalbės trupės egzistavimo palaikymą, repertuaro rusų kalba išsaugojimą ir teatro laikymą kultūrinio bendradarbiavimo bei tarpusavio supratimo tarp Lietuvos ir Rusijos tautų instrumentu.

Peticija Lietuvos Respublikos Seimui reiškia nepasitenkinimą nesąžininga vietinės rinkliavos už komunalines atliekas tvarka. Peticijoje išdėstytos problemos susijusios su tuo, kad daugelis Lietuvos piliečių, dirbančių užsienyje ir naudojantis komunalinėmis paslaugomis minimaliai, priversti mokėti pastoviąją vietinę rinkliavą, nes yra deklaruoti Lietuvoje. Peticija siūlo keisti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą įstatymą, kad mokestis būtų skaičiuojamas pagal susidarančias atliekas ar gyvenančių asmenų skaičių, suteikti galimybę gyventojams pateikti įrodymus apie faktinį nebuvimą deklaruotoje vietoje, užtikrinti, kad rinkliava nebūtų taikoma asmenims, kurie faktiškai nesinaudoja paslaugomis, ir grąžinti gyventojams nesąžiningai surinktus mokesčius už ankstesnius laikotarpius.

Balsavimo iniciatyva yra skirta peržiūrėti namų darbų vertinimo praktiką Lietuvos mokyklose. Šiuo metu daugelyje mokyklų namų darbai yra privalomi ir vertinami pažymiais, kas sukelia stresą mokiniams ir pažeidžia vaikų teisę į visavertį poilsį. Šios iniciatyvos palaikytojai siūlo, kad namų darbai turėtų būti rekomenduojami, bet neturėtų būti vertinami pažymiais, o jų atlikimą turėtų nuspręsti kiekvienas mokinys ir jo tėvai. Be to, mokyklos turėtų skatinti mokinių smalsumą ir mokymosi motyvaciją, o ne baimę ir įtampą dėl nepadarytų namų darbų. Balsavimo iniciatyvos tikslas yra sukurti sveikesnę, harmoningesnę ugdymo aplinką, gerinti vaikų emocinę savijautą ir skatinti jų norą mokytis.

Balsavimas vyko dėl Andrejaus Pauko deportacijos iš Lietuvos, nes jis laikomas grėsme nacionaliniam saugumui. Pagrindiniai argumentai yra: piktnaudžiavimas suteiktu svetingumu, diplomatinių incidentų provokavimas, susijimas su užsienio žvalgybomis, nepakankama teisinė apsauga, neigiamas poveikis Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui ir politinis legitimumas bei idėjos, kurios gali neigti Lietuvos istoriją ir teritorinį vientisumą. Balsavimo reikalavimai apima: Andrejaus Pauko deportaciją, finansinės paramos nutraukimą iš valstybės biudžeto ir tyrimo dėl provokuojančių veiksmų inicijavimą, siekiant sustiprinti patikrą ir užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje.

Vilniaus Fabijoniškių gimnazijos mokiniai pareiškė peticiją, kurioje prašoma panaikinti privalomą uniformų dėvėjimą, kuris įsigaliojo nuo spalio pirmos dienos. Mokiniai teigia, kad apranga yra vienas iš svarbiausių išraiškos būdų ir uniformos suvaržo jų individualumą bei kelia nepasitenkinimą. Be to, jie argumentuoja, kad uniformos nesprendžia socialinių skirtumų klausimo ir vienoda apranga neskirtina bendruomenės. Vietoj privalomų uniformų, mokiniai siūlo įvesti aprangos kodą, kuris turėtų būti tvarkingas ir deramas mokyklos aplinkai. Taip pat, siūloma, kad uniformos būtų privalomos tik tam tikrų renginių, švenčių ar išvykų metu. Mokiniai tikisi, kad jų balsas ir nuomonė bus išgirsti.

Lietuvos Respublikos piliečiai reikalauja pradėti tyrimą dėl Vyganto Kelerto veiklos, kuri, jų nuomone, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, demokratijai ir viešajai tvarkai. Kelerto kritikos taikiniais tampa prorusiškas palaikymas, Lietuvos institucijų šmeižimas, NATO ir ES vaidmens menkinimas, sąmokslo teorijų kurstymas ir neapykanta bei nepasitikėjimas valstybės institucijomis. Piliečiai reikalauja pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kelerto veiksmų, pašalinti jo paskyras iš socialinių tinklų, ištirti galimus ryšius su priešiškomis valstybėmis, taikyti atsakomybę ir kitiems asmenims, bendradarbiaujantiems ar dalyvaujantiems veikloje, bei informuoti visuomenę apie atliktus veiksmus ir sprendimus.