Balsavimai su e.parašu

Kreipimasis į LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją siekia keisti dabartinę mokomųjų dalykų pasirinkimo sistemą vidurinėse mokyklose, siūlant leisti moksleiviams nuo 9 klasės rinktis dalykus pagal jų poreikius, pomėgius ir ateities siekius. Siekiama peržiūrėti švietimo programą ir įvesti lankstesnę mokomųjų dalykų pasirinkimo sistemą, kuri ne tik padidintų mokymo kokybę, bet ir skatintų jaunimo kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus. Autorius tikisi ministerijos palaikymo ir atsako į šį kreipimąsi.

Atsiprašau, bet pateiktame tekste nėra jokios informacijos, pagal kurią galėčiau sukurti balsavimo santrauką. Prašau pateikti išsamesnę informaciją.

Peticija, pasirašyta žmonių, ragina Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę ir kitas atsakingas institucijas peržiūrėti galiojantį įstatymą, kuris draudžia asmenims iki 18 metų įsigyti energetinius gėrimus. Peticijos iniciatoriai laiko šį draudimą pertekliniu ir nepagrįstu, nes neatsižvelgiama į jaunų žmonių savarankiškumą ir atsakomybę. Jie argumentuoja, kad 16-17 metų asmenys jau gali dirbti, mokytis savarankiškai, vairuoti motorolerius ar lengvuosius automobilius, todėl turėtų būti leidžiama ir spręsti dėl energetinių gėrimų vartojimo. Be to, pateikiamas argumentas, kad energinių gėrimų poveikis priklauso nuo kiekio, individualaus jautrumo ir kitų veiksnių - kaip ir kava ar kiti kofeino turintys produktai. Siūloma leisti energetinius gėrimus įsigyti nuo 16 metų, užtikrinti aiškų ženklinimą apie kofeino kiekį bei galimą poveikį sveikatai ir vykdyti švietimą apie saikingą vartojimą.

"Neįmanomo pasidavimo peticija" išreiškia Lietuvos piliečių valią ginti save ir savo sąjungininkus nuo potencialios Rusijos Federacijos karinės agresijos. Peticijoje teigiama, kad bet kokia agresija prieš laisvas šalis regione būtų laikoma bendro saugumo ir laisvės puolimu. Remiamasi istorija ir išreikštas neigiamas požiūris į ankstesnes situacijas, kai Lietuva buvo palikta viena. Raginama Lietuvos institucijas ir piliečius pasiruošti potencialiai grėsmei ir surengti referendumą, kuriame būtų įtvirtinta tautos valia ginti save ir savo sąjungininkus. Pabrėžiama, kad tai nėra karo troškimas, o atsakomybė už savo ir kitų laisvę. Peticija taip pat kviečia kitas regiono tautas - Latviją, Estiją, Lenkiją, Suomiją, Švediją, Norvegiją, Ukrainą, Moldovą, Sakartvelą ir kitas - pasakyti viešai ir oriai, kad jų valia yra jų stiprybė.

Balsavimo iniciatyva yra skirta peržiūrėti namų darbų vertinimo praktiką Lietuvos mokyklose. Šiuo metu daugelyje mokyklų namų darbai yra privalomi ir vertinami pažymiais, kas sukelia stresą mokiniams ir pažeidžia vaikų teisę į visavertį poilsį. Šios iniciatyvos palaikytojai siūlo, kad namų darbai turėtų būti rekomenduojami, bet neturėtų būti vertinami pažymiais, o jų atlikimą turėtų nuspręsti kiekvienas mokinys ir jo tėvai. Be to, mokyklos turėtų skatinti mokinių smalsumą ir mokymosi motyvaciją, o ne baimę ir įtampą dėl nepadarytų namų darbų. Balsavimo iniciatyvos tikslas yra sukurti sveikesnę, harmoningesnę ugdymo aplinką, gerinti vaikų emocinę savijautą ir skatinti jų norą mokytis.

Peticijoje siūloma oficialiai uždrausti Lietuvos valstybinio herbo "Vytis" naudojimą užsienio subjektų oficialiuose dokumentuose, įskaitant pasus, kuriuos ketina leisti Baltarusijos demokratijos atstovybė, bei bet kokia kita oficialia forma už Lietuvos Respublikos ribų. Petitorių nuomone, toks naudojimas gali būti panaudotas istorinei tiesai iškreipti ir Lietuvos nacionaliniam tapatumui pakenkti. Taip pat raginama imtis priemonių, kad būtų apsaugoti Lietuvos nacionaliniai simboliai nuo naudojimo tikslais, prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos interesams, ir stiprinti švietėjišką veiklą, skirtą istorinės tiesos išsaugojimui ir Lietuvos tautos nacionalinio tapatumo stiprinimui. Petitoriai teigia, kad valstybinių simbolių apsauga yra svarbus žingsnis siekiant išsaugoti tautos vienybę ir pasididžiavimą.

Lietuvos Respublikos piliečiai reikalauja pradėti tyrimą dėl Vyganto Kelerto veiklos, kuri, jų nuomone, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, demokratijai ir viešajai tvarkai. Kelerto kritikos taikiniais tampa prorusiškas palaikymas, Lietuvos institucijų šmeižimas, NATO ir ES vaidmens menkinimas, sąmokslo teorijų kurstymas ir neapykanta bei nepasitikėjimas valstybės institucijomis. Piliečiai reikalauja pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Kelerto veiksmų, pašalinti jo paskyras iš socialinių tinklų, ištirti galimus ryšius su priešiškomis valstybėmis, taikyti atsakomybę ir kitiems asmenims, bendradarbiaujantiems ar dalyvaujantiems veikloje, bei informuoti visuomenę apie atliktus veiksmus ir sprendimus.

Gyventojai iš Vilniaus miesto Salininkų, Kelmijos gatvės, Naujininkų, Liepkalnio, Rasų ir Markučių kvartalų pasiūlė peticiją dėl nepagrįstų statybų ir renovacijos apribojimų Vilniaus oro uosto triukšmo zonoje. Remdamiesi Konstitucijos, vietos savivaldos įstatymo ir Europos žmogaus teisių konvencijos straipsniais, jie reikalauja peržiūrėti ir koreguoti galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Jie teigia, kad dabartiniai apribojimai yra nepagrįsti ir diskriminaciniai, nes neleidžia gyventojams modernizuoti esamų pastatų ar pradėti naujų statybų. Be to, gyventojai primena, kad šiuolaikinės technologinės priemonės leidžia užtikrinti vidaus aplinkos kokybę. Peticijoje siūloma inicijuoti Vilniaus miesto bendrojo plano ir kitų teisės aktų peržiūrą, įteisinti galimybę rekonstruoti ir modernizuoti pastatus, leisti naują statybą remiantis individualia analize ir įtraukti bendruomenių atstovus į sprendimų priėmimo procesus.

Balsavimo santrauka: Šis tekstas kelia diskusiją apie emigravusių lietuvių teisę balsuoti Lietuvos rinkimuose ir teikia asmeninę nuomonę, kad tie, kurie išvyko ieškoti geresnio gyvenimo ir neketina sugrįžti, neturėtų turėti teisės balsuoti. Autorius argumentuoja, kad emigrantų balsavimas yra problematiškas, nes jų rinkiminiai pasirinkimai dažnai neatitinka Lietuvoje gyvenančių lietuvių nuomonių. Tekste teigiama, kad balsavimą turėtų vykdyti tik tie žmonės, kurie gyvena ir planuoja gyventi Lietuvoje, teigiant, kad tai padidintų rinkėjų skaičių ir visuomenės įsitraukimą į rinkimus. Autorius ragina visuomenę imtis pokyčių, kad nebūtų stebina rinkėjų skaičiaus mažėjimas.

Balsavimo iniciatyva siūlo didinti autobusų skaičių, važiuojančių į mažesnius Lietuvos miestelius, siekiant palengvinti keleiviams keliavimą. Iniciatyva atkreipia dėmesį į dabartinės situacijos problematiškumą - mažesnių miestelių gyventojai susiduria su ribotu autobusų maršrutų pasiūlymu, kas apsunkina jų mobilumą ypač, jei praleidžia paskutinį autobusą. Siūloma, kad dažnesni maršrutai padidintų autobusų patrauklumą kaip transporto priemonę ir prisidėtų prie gamtos apsaugos, skatinant žmones dažniau naudotis viešuoju transportu.