Balsavimo klausimas susijęs su musmiremis (Amanita muscaria). Argumentai už tai, kad šie grybai būtų atidrausti, pateikiami remiantis jų istorine nauda lietuviškoje kultūroje ir medicinoje. Taip pat teigiama, kad draudimas yra nepagrįstas ir besvoris, nes nuodai grybuose gali būti pašalinti apdorojant, todėl, jei tai yra draudimo priežastis, tada pagal tokį mąstymą reikėtų uždrausti visus šungrybius, nuodingas uogas, gyvates, uodus ir kitus žalą nešančius augalus bei gyvūnus.

Balsavimo santraukoje žmonės išreiškia savo nuomonę dėl antrosios pensijų pakopos lėšų disponavimo. Jie protestuoja prieš Vyriausybės sprendimą panaikinti 1,5% paskatinimą ir iš esmės sugriauti antros pensijų pakopos principą. Pasirašiusieji mano, kad lėšos, sukauptos antrajame pensijų pakete, yra jų asmeninė nuosavybė ir jie nori turėti galimybę juo laisvai disponuoti, neprikuriant jokių papildomų sąlygų.

Šiaulių "Juventos" progimnazijos bendruomenė yra nusivylusi, kad mokykla gavo Šiaulių m. Švietimo skyriaus persiųstą LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raštą, kuriame siūloma patikslinti Progimnazijos nuostatus ir pereiti prie kitų ugdymo formų, nukreipiant muzikinio ugdymo programas į Šiaulių miesto muzikos ir meno mokyklas. Mokykla, kuri nuo 1971 m. yra muzikinė ir bendrojo ugdymo mokykla, siūlo unikalų muzikinio ugdymo modelį pagal profesoriaus Eduardo Balčyčio sukurtą metodiką. Mokykla prašo stabdyti gauto ministerijos rašto įgyvendinimo procedūras ir leisti toliau vykdyti pradinio ir pagrindinio muzikinio ugdymo programas. Bendruomenė kviečia visus meno, kultūros ir švietimo sektoriaus atstovus palaikyti mokyklą siekiant išsaugoti unikalų bendrojo ir muzikinio ugdymo sintezę.

Gyventojai Rastinėnuose ir Bubuose reikalauja įvesti naują 63-ojo autobuso maršrutą, nes esamas 101-ojo autobuso pasiūlymas nėra pakankamas, atsižvelgiant į augančią bendruomenę ir jos poreikius. Jie skundžiasi retu 101-ojo autobuso kursavimu ir atskira bilietų sistema, kuri sukelia papildomų išlaidų tiems, kurie jau turi Vilniaus viešojo transporto bilietus. Įvedus 63-ąjį autobusą, gyventojai tikisi užtikrinti dažnesnį ir patogesnį susisiekimą su Vilniumi, sumažinti papildomas išlaidas ir skatinti viešojo transporto naudojimą, prisidedant prie tvaraus ir visiems prieinamo miesto plėtros vizijos.

Šis tekstas yra Lietuvos Respublikos įstatymo projektas, kuriuo siūloma pakeisti Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 6 straipsnį. Pagrindiniai siūlomi pakeitimai: 1. Tarybos pirmininkas bus išrinktas konkurso tvarka iš kultūros ir meno organizacijų teiktų kandidatų, kultūros ministro teikimu 4 metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Vyriausybė. Asmuo, skiriamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, išmanyti kultūros ir meno raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo ir ne mažesnę kaip 3 metų veiklos kultūros ir meno srityse patirtį. Tarybos pirmininkas gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2. Tarybos pirmininko konkurso tvarką nustato kultūros ministras. Įstatymas įsigalios 2025 m. liepos 1 d., o kultūros ministras turės iki 2025 m. birželio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Įstatymo apibendrinimas: Įstatymo projektas XVP-170(2) yra Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr.VIII-1973 2 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis apima keletą pagrindinių punktų: 1. 2 straipsnio pakeitimas. Pakeistas 2 straipsnio 1 dalis, kurioje paaiškinama, kas yra buitinis gamtinių dujų vartotojas. Tai yra fizinis asmuo, kuris perka gamtines dujas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla. Ši sąvoka taip pat apima tradicines ir valstybės pripažintas religines bendruomenes ir bendrijas, perkančias gamtines dujas bendrosioms religinės paskirties objektų eksploatavimo reikmėms. 2. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi iki 2025 m. birželio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, visos iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys dėl gamtinių dujų tiekimo baigiamos vykdyti pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas ir jį teikia Seimo narys.

Įstatymas yra susijęs su Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio pakeitimu. Pagrindinė šio pakeitimo esmė yra susijusi su elektros energijos kainomis ir tarifais, kurie turi būti taikomi bendruomeninėms organizacijoms, asociacijoms ir religinėms bendruomenėms. Pagal šį pakeitimą, bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms, kurios perka elektros energiją iš žemos įtampos elektros tinklų savo dalyvių fizinių asmenų poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, taip pat tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kurios perka elektros energiją bendrosioms religinės paskirties objektų eksploatavimo reikmėms, turi būti taikomos tos pačios elektros energijos kainos ir tarifai kaip ir buitiniams vartotojams. Šis pakeitimas įsigalioja nuo 2025 m. liepos 1 d. Taip pat numatyta, kad iki šio pakeitimo įsigaliojimo sudarytos sutartys dėl elektros energijos tiekimo turi būti baigiamos vykdyti pagal teisės normas, galiojusias iki šio pakeitimo įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos iki 2025 m. birželio 30 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis tekstas yra įstatymo projektas, kuriame numatomi pakeitimai Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Šiame įstatymo projekte siūloma: 1. Papildyti 2 straipsnį 66¹ dalimi, kurioje apibrėžiamas stacionarus greičio matuoklis kaip kelyje nejudamai įtvirtintas įrenginys su programine įranga motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis greičiui matuoti. 2. Papildyti įstatymą 11⁴ straipsniu, kuris reglamentuoja stacionariųjų eismo priežiūros priemonių įrengimą. Jame nurodoma, kad valstybinės reikšmės keliuose gali būti įrengiami stacionarieji greičio matuokliai, jų įrengimo ir eksploatavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Taip pat straipsnyje kalbama apie tokių priemonių įrengimo kriterijus ir apribojimus. 3. Numatoma, kad šis įstatymas įsigalios 2025 m. rugpjūčio 1 d., o Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi iki 2025 m. liepos 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Taip pat minima, kad akcinė bendrovė Via Lietuva turi iki 2025 m. liepos 31 d. peržiūrėti nustatytus vidutinio greičio matavimo ruožus ir įrengtus stacionariuosius greičio matuoklius, kad jų skaičius neviršytų nustatytų maksimalių skaičių.