Balsavimo klausimas susijęs su musmiremis (Amanita muscaria). Argumentai už tai, kad šie grybai būtų atidrausti, pateikiami remiantis jų istorine nauda lietuviškoje kultūroje ir medicinoje. Taip pat teigiama, kad draudimas yra nepagrįstas ir besvoris, nes nuodai grybuose gali būti pašalinti apdorojant, todėl, jei tai yra draudimo priežastis, tada pagal tokį mąstymą reikėtų uždrausti visus šungrybius, nuodingas uogas, gyvates, uodus ir kitus žalą nešančius augalus bei gyvūnus.

Balsavimo santraukoje žmonės išreiškia savo nuomonę dėl antrosios pensijų pakopos lėšų disponavimo. Jie protestuoja prieš Vyriausybės sprendimą panaikinti 1,5% paskatinimą ir iš esmės sugriauti antros pensijų pakopos principą. Pasirašiusieji mano, kad lėšos, sukauptos antrajame pensijų pakete, yra jų asmeninė nuosavybė ir jie nori turėti galimybę juo laisvai disponuoti, neprikuriant jokių papildomų sąlygų.

Šiaulių "Juventos" progimnazijos bendruomenė yra nusivylusi, kad mokykla gavo Šiaulių m. Švietimo skyriaus persiųstą LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos raštą, kuriame siūloma patikslinti Progimnazijos nuostatus ir pereiti prie kitų ugdymo formų, nukreipiant muzikinio ugdymo programas į Šiaulių miesto muzikos ir meno mokyklas. Mokykla, kuri nuo 1971 m. yra muzikinė ir bendrojo ugdymo mokykla, siūlo unikalų muzikinio ugdymo modelį pagal profesoriaus Eduardo Balčyčio sukurtą metodiką. Mokykla prašo stabdyti gauto ministerijos rašto įgyvendinimo procedūras ir leisti toliau vykdyti pradinio ir pagrindinio muzikinio ugdymo programas. Bendruomenė kviečia visus meno, kultūros ir švietimo sektoriaus atstovus palaikyti mokyklą siekiant išsaugoti unikalų bendrojo ir muzikinio ugdymo sintezę.

Gyventojai Rastinėnuose ir Bubuose reikalauja įvesti naują 63-ojo autobuso maršrutą, nes esamas 101-ojo autobuso pasiūlymas nėra pakankamas, atsižvelgiant į augančią bendruomenę ir jos poreikius. Jie skundžiasi retu 101-ojo autobuso kursavimu ir atskira bilietų sistema, kuri sukelia papildomų išlaidų tiems, kurie jau turi Vilniaus viešojo transporto bilietus. Įvedus 63-ąjį autobusą, gyventojai tikisi užtikrinti dažnesnį ir patogesnį susisiekimą su Vilniumi, sumažinti papildomas išlaidas ir skatinti viešojo transporto naudojimą, prisidedant prie tvaraus ir visiems prieinamo miesto plėtros vizijos.

Atsiprašau, bet tai ne teisės aktas, tai HTML kodas, kuris vis dėlto aprašo tam tikrą teisės aktą. Pagal informaciją, kurią galiu interpretuoti iš šio HTML kodo, šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris pakeičia Valstybės gynybos fondo įstatymo Nr. XIV-2775 4 straipsnį. Svarbiausi pakeitimai: 1. Papildoma 4 straipsnio 1 dalis 7 punktu, kuris numato, kad į Valstybės gynybos fondą bus skiriama dalis valstybės biudžeto pajamų, gautų iš Lietuvos banko pelno įmokos, viršijanti 14 milijonų eurų. 2. Pakeičiama 4 straipsnio 3 dalis. Dabar lėšas, nurodytas 4 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 7 punktuose, į Valstybės gynybos fondo sąskaitą perves Lietuvos Respublikos finansų ministerija finansų ministro nustatyta tvarka. 3. Nurodoma, kad 2025 metais Valstybės gynybos fondo lėšos, nurodytos 1 straipsnio 1 dalyje, bus naudojamos vadovaujantis Valstybės gynybos fondo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi. Tai tiesiog bendravimas, o ne oficialus teisės akto apibendrinimas. Norėdami gauti oficialų teisės akto apibendrinimą, turėtumėte kreiptis į teisininką arba peržiūrėti oficialų dokumentą.

Teisės aktas, kurio apibendrinimas buvo paprašytas, yra Lietuvos Respublikos Lietuvos Banko įstatymo Nr. I-678 23 straipsnio pakeitimas. Šiame pakeitime aprašomos taisyklės, kaip bus skirstomas ar dengiamas Lietuvos Banko pelnas ar nuostolis. 1 straipsnis aprašo 23 straipsnio pakeitimą. Jame nurodoma, kad patvirtinus paskutinių metų finansines ataskaitas, metų pelnas bus skirstomas arba nuostolis dengiamas pagal straipsnyje nustatytą tvarką. 2 straipsnis nurodo, kad šis įstatymas taikomas skirstant 2024 metų ir vėlesnių metų Lietuvos Banko pelną ar dengiant nuostolį. Iš esmės, įstatymas aprašo tvarką, kaip bus paskirstomas Lietuvos banko pelnas: pirmiausia jis bus naudojamas ankstesnių metų nuostolių padengimui, tada likusi suma bus skirta įstatiniam kapitalui, o po to - atsargos kapitalui formuoti. Galiausiai, jei likusios lėšos, jos bus pervedamos į valstybės biudžetą kaip Lietuvos banko pelno įmoka. Jeigu bankas patirs nuostolį, jis bus padengtas iš turimo atsargos kapitalo. Jei jo nepakanka, likęs nuostolis bus dengiamas iš ateities metų pelno.

Šis tekstas yra Lietuvos Respublikos įstatymo projektas, kuriuo siūloma pakeisti Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2218 6 straipsnį. Pagrindiniai siūlomi pakeitimai: 1. Tarybos pirmininkas bus išrinktas konkurso tvarka iš kultūros ir meno organizacijų teiktų kandidatų, kultūros ministro teikimu 4 metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Vyriausybė. Asmuo, skiriamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, išmanyti kultūros ir meno raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo ir ne mažesnę kaip 3 metų veiklos kultūros ir meno srityse patirtį. Tarybos pirmininkas gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2. Tarybos pirmininko konkurso tvarką nustato kultūros ministras. Įstatymas įsigalios 2025 m. liepos 1 d., o kultūros ministras turės iki 2025 m. birželio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Įstatymo apibendrinimas: Įstatymo projektas XVP-170(2) yra Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr.VIII-1973 2 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis apima keletą pagrindinių punktų: 1. 2 straipsnio pakeitimas. Pakeistas 2 straipsnio 1 dalis, kurioje paaiškinama, kas yra buitinis gamtinių dujų vartotojas. Tai yra fizinis asmuo, kuris perka gamtines dujas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla. Ši sąvoka taip pat apima tradicines ir valstybės pripažintas religines bendruomenes ir bendrijas, perkančias gamtines dujas bendrosioms religinės paskirties objektų eksploatavimo reikmėms. 2. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi iki 2025 m. birželio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, visos iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys dėl gamtinių dujų tiekimo baigiamos vykdyti pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas ir jį teikia Seimo narys.