Peticija "Griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais 2" siekia griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais Lietuvoje. Peticijos iniciatoriai teigia, kad nepaisant 2020 m. peticijos, kurioje buvo siūloma didinti administracines baudas, problema vis dar yra aktuali. Peticijoje teigiama, kad esamos baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais yra nepakankamos ir siūloma didinti baudas nuo 6000 eurų bei taikyti laisvės atėmimo bausmę nuo 2 metų. Pagrindiniai argumentai yra susiję su teisingumo principo įgyvendinimu, prevenciniu poveikiu, galimu ryšiu su smurtu prieš žmones ir tarptautine praktika. Peticijos iniciatoriai teigia, kad griežtos bausmės yra būtinos siekiant užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus ir formuoti humaniškesnį visuomenės požiūrį į gyvūnus.

Lietuvos kultūros bendruomenės atstovai ir nariai, įskaitant menininkus, kuratorius, rašytojus, dizainerius, architektus, muzikantus, šokėjus, režisierius, aktorius, kritikus, muziejininkus, bibliotekininkus, mokslininkus, prodiuserius, NVO ir festivalių vadovus, kultūros darbuotojus ir piliečius, reiškia susirūpinimą dėl Vyriausybės sprendimo perleisti Kultūros ministeriją partijai "Nemuno aušra". Žmonių nuomone, ši partija yra populistine, antisemitine ir prorusiška, jos programoje kultūrai skiriamas dėmesys yra minimalus, be to, ji niekada nerodė reikiamų kompetencijų šiai sričiai valdyti ar įsipareigojimo saugoti kultūrą ir jos autonomiją.

Balsavimas vyko dėl pasiūlymo panaikinti rusų kalba dėstomas mokyklas ir pereiti prie mokymo Valstybine lietuvių kalba. Ši iniciatyva taip pat numatė palaipsniui perėjimą prie visų tautinių mažumų mokyklų dėstymo tik Valstybine kalba. Tuo siekiama užtikrinti platesnį lietuvių kalbos vartojimą ir mažinti vis didėjantį rusų kalbos vartojimą.

Žemiau pasirašę žmonės išreiškė susirūpinimą dėl ribojamo grynųjų pinigų naudojimo Lietuvoje, nurodydami, kad jie yra finansinės laisvės ir asmens privatumo garantas, būtini vyresnio amžiaus ir regionuose gyvenantiems asmenims, ir patogūs kasdieniniams atsiskaitymams. Jie kritikuoja dabartinius apribojimus ir tendenciją pereiti prie grynai skaitmeninių atsiskaitymų, teigdami, kad tai palieka dalį gyventojų be prieigos prie finansinių paslaugų. Todėl jie reikalauja padidinti grynųjų pinigų operacijų ribas Lietuvoje, užtikrinti grynųjų prieinamumą regionuose ir inicijuoti viešą diskusiją apie grynųjų pinigų ateitį, įtraukiant gyventojus ir bendruomenes.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Įstatyme numatytas keitimas įveda tam tikras naujas sąlygas, kurios turi būti įrašytos į žemės ūkio paskirties žemės sklypo ar kito turto perleidimo sandorius. Pirkėjas turi patvirtinti, kad po sandorio sudarymo jis ir su juo susiję asmenys neviršys didžiausio leistino žemės ūkio paskirties žemės ploto. Įstatyme taip pat numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę atlikti patikrinimus, jei kyla įtarimas, kad šios sąlygos buvo pažeistos. Jei pažeidimai aptikti, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę reikalauti, kad asmuo perduotų žemę valstybei už nustatytą kainą. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d., išskyrus straipsnį apie įgyvendinimo aktus, kuris turi būti priimtas iki 2026 m. vasario 1 d.

Šis dokumentas yra projektas, kuriame siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo Nr. IX-884 16¹ ir 34 straipsnius. Projekto tikslas - atnaujinti ir patikslinti energijos tiekėjų ir vartotojų santykių reguliavimo nuostatas. Pagrindiniai siūlomi pakeitimai: 1. Energetikos įmonės, kurių paslaugų kainos yra reguliuojamos, turi rengti reguliuojamos veiklos ataskaitas ir užtikrinti jų patikrinimą per 5 mėnesius po finansinių metų pabaigos. Jei įmonės licenciją išdavė savivaldybė, ataskaitos turi būti pateiktos ir licenciją išdavusiai institucijai. 2. Siūloma įvesti naują nuostatą, pagal kurią energijos tiekimo įmonė negali vienašališkai nutraukti sutarties su vartotoju arba pakeisti sutarties sąlygų, jei vartotojas kreipėsi dėl ginčo ir kol jis nėra išspręstas. 3. Šis įstatymas numatytas įsigaliojti nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Projektą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Tai yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo keičiamas Baudžiamojo kodekso 309 straipsnio 2 dalis. Pagal šį įstatymą, asmuo, kuris pagamina, įsigyja ar platina pornografinio turinio daiktus, kuriuose atvaizduotas vaikas, arba skatina ar kitais būdais ragina vaiką sukurti tokius daiktus, gali būti nubaustas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šį įstatymą paskelbė Respublikos Prezidentas, o jį teikė Seimo narys Vitalijus Gailius.

Šiame teisės akte dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 64¹ straipsnio pakeitimo pateikiamas 64¹ straipsnio 20 dalies pakeitimas. Pakeitimas susijęs su žvalgybos pareigūnų kompensacijomis už važiavimą tarnybos tikslais reguliariaisiais reisais vietinio susisiekimo maršrutais. Šios išlaidos apmokamos ar kompensuojamos, jeigu toks važiavimas nėra laikomas komandiruote. Tačiau, jeigu žvalgybos pareigūnas gauna šio straipsnio 19 dalyje nurodytą kompensaciją, šios išlaidos neapmokamos ir nekompensuojamos. Paskelbta, kad šis įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.