Ruošiamasi priimti

Šis teisės akto projektas pakeičia Lietuvos Respublikos Policijos rėmėjų įstatymo 11 straipsnį. Jame nustatomos socialinės garantijos policijos rėmėjams, kurie patyrė sužalojimus ar sveikatos sutrikimus atliekant savo pareigas. Kompensacijos dydis priklauso nuo sužalojimo sunkumo ir dalyvumo lygio. Taip pat numatyta vienkartinė kompensacija mirusiems policijos rėmėjams šeimos nariams. Išmokos nemokamos nusikalstamo veikimo, alkoholio ar kitų medžiagų įtaka, savęs žalojimo ar eismo įvykių atvejais. Įstatymas įsigalios 2025 m. gegužės 1 d., o jo įgyvendinimo tvarka bus nustatyta Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Šis teisės akto projektas yra pakeitimai ir papildymai Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymui. Jame įtvirtinami nauji terminai, sąvokos ir tvarka, susijusi su elektronine kelių rinkliava, jos informacinės sistema, taršos klasės transporto priemonės, Europos elektroninės kelių rinkliavos paslaugos, infrastruktūros įmoka ir kitais svarbiais aspektais. Įstatymo pakeitimuose ir papildymuose numatyta, kaip bus taikoma elektroninė kelių rinkliava, kaip bus tvarkoma rinkliavos informacija, kas yra Europos elektroninės kelių rinkliavos paslaugos teikėjas, kas yra kelių rinkliavos paslaugos gavėjas ir kt. Taip pat numatyta, kad kelių rinkliava bus taikoma pagal transporto priemonės tipą, taršos klases ir nuvažiuotą atstumą valstybinės reikšmės keliais. Šiame projekte taip pat numatyta, kas yra valstybinės reikšmės keliai, kaip bus skaičiuojamos ir taikomos kelių rinkliavos mokesčio dydžiai, kada bus taikomos baudos už kelių rinkliavos nesumokėjimą ir daug kitų svarbių nuostatų.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Nacionalinio Radijo ir Televizijos įstatymo 5 straipsnio 6 dalį. Pagal tai, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras teikia paslaugas, reikalingas radijo ir televizijos tinklams veikti, bei perduoti programų signalus elektroninių ryšių tinklais. Paslaugų kainos turi būti pagrįstos centro patirtomis sąnaudomis. Šių paslaugų teikimo sąlygas ir kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Paslaugų kainų tikrumą tikrina Ryšių reguliavimo tarnyba. Įstatymas praneša, kad jis yra priimtas Respublikos Seimo.

Įstatymas dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO Įstatymas Nr. VIII-2032, kuriuo keičiamas 9 straipsnis Vilnius, 2024 m. 1. Keičiamas 9 straipsnio 1 dalies 13 punktas: - Suteikti Susisiekimo ministerijos įgaliotai viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai pareigas, nurodytas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatuose, vykdyti valstybinės reikšmės kelių naudojimo priežiūrą. 2. Keičiamas 9 straipsnio 1 dalies 26 punktas: - Informacijai apdoroti, Administracinių nusižengimų registro informacinei sistemai palaikyti ir tobulinti, priskirti Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. 3. Papildomas 9 straipsnio 1 dalies 28 punktas: - Numatytos funkcijos Eismo įvykių informacinės sistemos tvarkytojams ir duomenų tvarkytojams. 4. Papildomas 9 straipsnio 1 dalies 29 punktas: - Institucijoms ir įstaigoms atlikti dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismo infrastruktūros tyrimus. 5. Ankstesnį 9 straipsnio 1 dalies 28 punktą laikyti 30 punktu. 6. Keičiama 9 straipsnio 5 dalis: - Finansavimo lėšų naudojimas programai pagal nustatytas sąmatas. Respublikos Prezidentas Skelbta Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas.

Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pagal šį pakeitimą, žvejai gali gauti nuostolių atlyginimą, jeigu netenka galimybės žvejoti dėl valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių ūkinės veiklos, arba dėl veiklos, atliekamos jų užsakymu, išskyrus atvejus, kai galimybės žvejoti netenkama dėl nustatytų žvejybos reglamentavimo priemonių. Įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d., o Žemės ūkio ministras privalo priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2024 m. gruodžio 31 d. Taip pat numatyta, kad valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės, kurios buvo pertvarkytos iš valstybės ar savivaldybės įmonės į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, turi kompensuoti žuvų išteklių naudotojų nuostolius, patirtus dėl galimybės žvejoti netekimo iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymą Nr. I-1491 46 straipsnį. Pagal šį įstatymą perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas yra neatlikęs jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kuri uždraudžia juridiniam asmeniui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Be to, jei teismo sprendimu nustatytas laikotarpis, perkančioji organizacija gali laikinai pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros pagal šio straipsnio nustatytus pašalinimo pagrindus. Įstatymas įsigalioja nuo 2025 m. vasario 1 d.

Šis įstatymas yra pakeitimas Bausmių vykdymo sistemos įstatymui, kuriame įtvirtinami nauji reikalavimai dėl prievartos naudojimo. Pagrindinės pataisos apima sąvokų aiškinimą remiantis kitų įstatymų nuostatomis, aiškesnį prievartos taikymo pagrindus, kurie turi būti proporcingi ir adekvatūs pavojui, bei šaunamųjų ginklų naudojimo sąlygas, kurioms turi būti būdingas neišvengiamas pavojus gyvybei ar sveikatai. Tai skirta užtikrinti bausmių vykdymo sistemos pareigūnų bei kitų asmenų saugumą.

Šis teisės akto pakeitimas nustato baudas už neteisingų dokumentų ir duomenų pateikimą įvairioms institucijoms ir nepaskelbimą interneto svetainėse laiku. Baudos taikomos vadovams ar kitiems nurodytiems asmenims ir gali siekti nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Taip pat pateikiama informacija apie įstatymo įsigaliojimo datą.

Šis teisės aktas pakeičia Lietuvos Respublikos Viešųjų įstaigų įstatymo straipsnius, kad būtų nustatyti nauji reikalavimai viešosioms įstaigoms, kurios priklauso valstybei ar savivaldybei. Įstatyme numatoma, kad viešosios įstaigos, turinčios atsinaujinančių išteklių energijos ar piliečių energetikos bendrijų statusą, turi mažinti energijos nepriteklius ir teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams. Taip pat nustatoma, kad valstybės įstaigų turtas gali būti perduotas valstybei ar susijusiems asmenims už mažesnę nei rinkos vertė. Įstatyme taip pat numatoma, kad valstybės įstaigų veikla turi būti grindžiama valstybės ar savivaldybės tikslais ir lūkesčiais. Teisės aktas įsigalios 2025 m. kovo 1 d. Respublikos Prezidentas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritaria šiam įstatymui.

Šio teisės akto esmė yra pakeisti Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą Nr. IX-1314 4 straipsnį, kuriame nurodomos taisyklės dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Pagrindinės pakeitimai yra susiję su valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sąlygomis ir apimti šiuos punktus: 1. Laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė gali būti parduodama tik atitinkamais atvejais, nurodytais įstatyme. Taip pat nurodoma, kad tam tikrose teritorijose valstybinė žemės ūkio paskirties žemė asmenims neparduodama. 2. Nurodomos sąlygos, kada fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys gali įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, pavyzdžiui, turintys ūkininko ūkį arba esantys žemės ūkio produkcijos gamintojai. 3. Nurodoma, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomininkai ir laikini naudotojai taip pat gali turėti teisę įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. 4. Nurodoma, kad esant keliems asmenims, norintiems įsigyti tą patį žemės sklypą, pirmenybė teikiama asmeniui, kuris įsigijo mažesnį žemės plotą iš valstybės. 5. Nurodoma, kaip skaičiuojama valstybinės žemės sklypų vertė, kai jie parduodami be aukciono. 6. Nurodoma, kaip paskirstomos lėšos, gautos už valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimą. Įstatymas įsigalios nuo 2025 metų sausio 1 dienos.