Ruošiamasi priimti

Šio įstatymo tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsnius, susijusius su vykdomaisiais dokumentais. Nuo 2021 m. sausio 1 d. elektroninius vykdomuosius dokumentus išieškotojai pateikia per Antstolių informacinę sistemą, o popierinius vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo vykdo per Lietuvos antstolių rūmus, išskyrus tam tikrus atvejus. Valstybės ar savivaldybių institucijos elektroniniu parašu suskaitmenina popierinius vykdomuosius dokumentus ir juos pateikia per Antstolių informacinę sistemą. Šiais atvejais suskaitmenintas vykdomasis dokumentas laikomas elektroniniu vykdomuoju dokumentu. Įstatymas įsigalios 2025 m. gegužės 1 d., o įgyvendinimo tvarką nustatys teisingumo ministras.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 649, 702, 704 ir 746 straipsnius. Įsigalioja 2025 m. gegužės 1 d. Pagal pakeitimus, išieškotojui gali būti išduodamas vykdomojo rašto dublikatas, o turtas gali būti perduotas įkeitimo kreditoriui ar parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Taip pat įstatymas reglamentuoja turto perdavimą išieškotojui iš įkeisto turto, areštavimo tvarką, įkeitimo kreditoriaus teises ir skolininko turto realiaciją bankroto atveju. Įgyvendinimą ir taikymą koordinuos Teisingumo ministras.

Šiame teisės akte pakeičiamas Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 36 straipsnis. Valstybė gali perduoti ilgalaikį materialųjį turtą viešosioms įstaigoms tik patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Valstybės viešosios įstaigos negali perduoti šio turto nuosavybės teise kitiems asmenims ar kitaip suvaržyti teisių į jį, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d., o Vyriausybė turi priimti būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Šis teisės aktas yra pakeitimas Lietuvos Respublikos Žemės įstatymui, kuris keičia 7, 9 ir 11 straipsnius. Pirmame straipsnyje nurodoma, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas gali valdyti valstybinę žemę, kuri gali būti parduodama arba naudojama administraciniams tikslams. Antruoju straipsniu panaikinamas 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Trečiame straipsnyje nurodoma, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas gali sudaryti sutartis dėl valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo. Ketvirtuoju straipsniu nustatoma, kad šis įstatymas įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d., o Vyriausybė iki 2024 m. gruodžio 31 d. turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Tai yra Lietuvos Respublikos Seimo priimtas teisės aktas.

Šio įstatymo tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos Valstybinio Socialinio Draudimo įstatymo 32 straipsnio dalį. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d. Įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir patvirtintas Respublikos Prezidento.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Valstybės skolos įstatymo 3, 8 ir 9 straipsnius. Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su pavedimo sutarčių sudarymu dėl perskolinamų paskolų, valstybės garantijų ir kitų įsipareigojimų administravimu, finansinių ataskaitų teikimu, turtinių įsipareigojimų vykdymu bei valstybės turto valdymu. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d., o Vyriausybė iki 2024 m. gruodžio 31 d. turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Ankstesni turtinių įsipareigojimų administravimo procesai turi būti baigti pagal galiojusią tvarką iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Šio teisės akto tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 33, 39 ir 93 straipsnius. Įstatymas numato panaikinti tam tikras nuostatas, įskaitant 33 straipsnio 16 punktą, 39 straipsnio 1 dalies 8 punktą bei 93 straipsnio 3 dalį. Įstatymas numato, kad įsigalios 2025 m. sausio 1 d., o Finansų ministras turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2024 m. gruodžio 31 d. Nustatyta tvarka bus užbaigiami mokesčių mokėtojų mokestinių nepriemokų išieškojimai. Įstatymas paskelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu. Respublikos Prezidentas.

Šis teisės akto projektas yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame yra nustatyta, kad pakeičiamas 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas, kuriame pridėtas naujas subjektas - Lietuvos bankas, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d. Respublikos Prezidentas oficialiai skelbia šį įstatymą.

Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.107, 4.109 ir 6.956 straipsnius. Įstatyme nustatoma, kad turto patikėjimo teisės subjektai yra valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektai, taip pat gali būti kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektai turi teisę valdyti, naudoti ir disponuoti turtais pagal įstatymus bei sąlygas, nepažeisdami kitų asmenų teisių. Be to, nustatyta, kad valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės subjektai negali perduoti turto kitam asmeniui, išskyrus tam tikrus išimtis. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

Šio teisės akto esmė yra pakeisti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 195 straipsnį. Pagal pakeitimus, baudžiamos neteisingos informacijos pateikimas ar dokumentų nepateikimas dėl valstybės garantijų ar perskolinamų valstybės vardu gautų paskolų. Baudos už tokias pažeidžiamas nuo 300 iki 560 eurų. Be to, nenumatyti veiksmai be reikiamo leidimo taip pat baudžiami nuo 300 iki 1150 eurų. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.