Ruošiamasi priimti

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio 13 dalį, nustatant, kad diplomatams, dirbantiems diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar specialiose misijose, bus apmokamos ar kompensuojamos važiavimo tarnybos tikslais išlaidos naudojantis vietiniu susisiekimo maršrutu, jei tai nėra laikoma komandiruote. Taip pat nurodoma, kad išlaidos nebus kompensuojamos, jeigu diplomatui jau buvo suteikta kompensacija pagal kitą įstatymo dalį. Įstatymas įsigalios 2025 m. liepos 1 d. Respublikos Prezidentas jį skelbia įstatymu.

Šio įstatymo tikslas yra pakeisti 641 straipsnio 20 dalį, kad būtų nustatyta tvarka, kaip žvalgybos pareigūnams apmokamos ar kompensuojamos važiavimo tarnybos tikslais reguliariaisiais reisais vietinio susisiekimo maršrutais išlaidos, kai tai nėra laikoma komandiruote. Išlaidos neapmokamos ar nekompensuojamos, jei žvalgybos pareigūnas gauna kompensaciją pagal ankstesnę šio įstatymo dalį. Įstatymas įsigalios 2025 m. liepos 1 d. Respublikos Prezidentas skelbia šį įstatymą, kurį priėmė Lietuvos Respublikos Seimas.

Šio teisės akto apibendrinimas paprasta Lietuvių kalba: "Šiame įstatyme yra pakeičiama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo VIII-723 61 straipsnio dalis. Naujai numatyta, kad profesinės karo tarnybos kariai gali gauti kompensaciją už važiavimą vietiniais susisiekimo maršrutais, jei tai nėra laikoma komandiruote. Tačiau šios išlaidos nebus apmokamos, jeigu kariai jau gavo kompensaciją už kitas išlaidas pagal ankstesnes taisykles. Įstatymas įsigalios nuo 2025 m. liepos 1 d."

Šis teisės aktas yra pakeitimas ir papildymas Lietuvos Respublikos Kelių Priežiūros ir Plėtros Programos Finansavimo Įstatymo bei įstatymo Nr. XIII-3420 2 straipsniui. Įstatymas reglamentuoja kelių rinkliavos mokėjimą už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais. Juo nustatomi kelių rinkliavos dydžiai, mokėjimo tvarka, atvejai, kai rinkliava nemokama, bei ribiniai tarifai. Paslaugų teikėjai yra įgalinti valdyti ir disponuoti valstybiniais keliais. Lėšos, surinktos iš kelių rinkliavos, naudojamos kelių priežiūrai, infrastruktūros plėtrai, sistemos administravimui bei kitoms reikmėms.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Biudžeto sandaros įstatymo straipsnius 1, 4, 5 ir 11. Įstatymo tikslas yra nustatyti valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto sudėtį, pajamų šaltinius, asignavimų naudojimo taisykles ir biudžeto valdymo principus. Įstatyme numatyta, kad asignavimų valdytojai turi organizuoti biudžeto programų vykdymą, paskirstyti asignavimus programoms ir kontroliuoti jų panaudojimą. Taip pat numatyta, kad vadovai privalo naudoti biudžeto lėšas teisėtai, ekonomiškai ir efektyviai. Įstatymas taikomas nuo 2025 metų biudžeto projektų rengimo ir vykdymo proceso.

Šis teisės akto pakeitimas numato, kad viešosioms įstaigoms, kurias valdo savivaldybės ar valstybė, gali būti suteikiami nauji viešojo administravimo įgaliojimai, jei jie yra numatyti Europos Sąjungos teisės akte arba Lietuvos tarptautinės sutarties, ir yra susiję su šių įstaigų veiklos tikslais. Tokius sprendimus priima savivaldybės taryba. Taip pat numatyta, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkės yra daugiau nei viena savivaldybė, gali būti suteikiami nauji įgaliojimai vykdyti funkcijas viešojo administravimo srityse, jei tai yra susiję su jų veiklos tikslais. Šis įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu.

Šis teisės akto pakeitimas susijęs su gyventojų pajamų mokesčio įstatymu. Jame numatytos įvairios taisyklės ir sąlygos dėl gautų išmokų, draudimo sutarčių galiojimo, pensijų fondo išmokų bei neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo. Įstatymas įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d. ir bus taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Įgyvendinimo ir taikymo detalės bus nustatytos centrinio mokesčių administratoriaus priimtais teisės aktais iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Šis įstatymas apima nutraukimo veiksmus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo. Tai įvyksta remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitais teisės aktais. Įstatymas oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo.

Šio įstatymo pakeitimas skirtas Laukinės gyvūnijos įstatymui. Pakeitimai bus taikomi 2024 metais. Pirmame straipsnyje nurodoma, kad įstatymas įsigalios nuo 2033 metų sausio 1 dienos, išskyrus šio straipsnio 2 dalį. Antrame straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2032 metų gruodžio 31 dienos priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seime, o jo pateikėjai yra įvairių Seimo narių vardai, įskaitant Viktorą Pranckietį, Vidmantą Kanopą, Kęstutį Mažeiką ir kitus.

Šis teisės akto pakeitimas susijęs su Lietuvos Respublikos Gyvūnų Gerovės ir Apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-2171. Pagal šį pakeitimą, įstatymas, išskyrus tam tikras dalis, įsigalios nuo 2033 m. sausio 1 d. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2032 m. gruodžio 31 d. turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat numatyta, kad ūkio subjektams, kurie nutraukė komercinę veiklą, susijusią su kailių gavyba ar pardavimu, bus skiriamos, apskaičiuojamos ir mokamos kompensacijos už šios veiklos nutraukimą. Be to, numatyta išeitinė išmoka darbuotojams, kurie bus atleisti iš darbo dėl komercinės veiklos nutraukimo. Šis įstatymas yra praneštas Lietuvos Respublikos Seimui.