Ruošiamasi priimti

Projekto LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-2032 6, 7, 8 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 7¹ STRAIPSNIU apibendrinimas: Šis įstatymo projektas numato keitimus ir papildymus, susijusius su kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimu. Įstatyme numatytos nuostatos dėl kelių naudotojo mokesčio lėšų paskirstymo, mokesčių už naudojimą keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, taip pat mokesčių už eismo ribojimą tvarkos reglamentavimo. Be to, įstatyme numatyta, kaip bus naudojamos lėšos iš akcinės bendrovės Via Lietuva pajamų, kurios nelaikytinos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšomis. Įstatymas taip pat numato, kad įstatymo nuostatos įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d. bei kad Vyriausybė ir susisiekimo ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. priims įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šio teisės akto esmė yra keisti Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 486 straipsnį, susijusį su baudomis už azartinių lošimų, ištvirkavimo, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba alkoholinių gėrimų vartojimo lindynių laikymą. Pagal šį pakeitimą, baudos už šiuos nusižengimus svyruos nuo vieno šimto iki trijų šimtų eurų. Pakartotinis nusižengimas įtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų eurų. Įstatymas įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d.

Įstatymo apibendrinimas: Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnį. Pagal pakeitimus, vartotojai, kurie prijungia elektros vartojimo ar gamybos įrenginius, turi mokėti tam tikrą procentinį dydį skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytą įkainį. Taip pat nustatoma, kad elektros gamybos įrenginių prijungimo atveju taip pat taikoma tam tikra sąnaudų mokėjimo tvarka. Įstatymas taip pat numato, kad įsigalios 2025 m. balandžio 1 d., o Energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turi priimti būtinus įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. vasario 28 d. Vartotojai, kurie jau turi prijungimo sutartis su tinklų operatoriais, turi mokėti prijungimo įmoką pagal galiojančias nuostatas iki 2025 m. kovo 31 d.

Šiame įstatyme keičiami Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymo straipsniai 2, 131, 20, 37, 38, 49 ir 57. Pakeitimai apima mažos apimties suskystintų gamtinių dujų pakartotinio dujinimo procesą, sąvokų aiškinimą, gamtinių dujų sistemos statymą, naujų sistemų prijungimą, dujų kainų reguliavimą, biržos operatoriaus veiklą, naudojimosi sistemomis taisykles, techninę priežiūrą, vartotojų informavimą ir įstatymo įsigaliojimą bei įgyvendinimą. Įstatymas įsigalioja nuo 2025 m. balandžio 1 d., o kai kurie pakeitimai nuo gegužės 1 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir energetikos ministras turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. kovo 31 d. Vartotojai, sudarę prijungimo sutartis iki balandžio 30 d., taikys iki tada galiojusias teisės aktų nuostatas.

Įstatymas, kuris buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seime, reglamentuoja pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo bei vengimo prevenciją. Įstatyme nustatytos nuostatos taikomos asmenims, kurie yra vienos ar abiejų teritorijų rezidentai. Taip pat nustatyta, kad pajamų mokesčiai, kuriuos ima teritorijos valdžios institucija ar jos administraciniai padaliniai arba vietos valdžios institucijos, gali būti apmokestinami toje teritorijoje. Įstatyme taip pat apibrėžiamos bendrosios sąvokos, kaip, pavyzdžiui, teritorijos rezidentas ar nuolatinė buveinė. Įstatymas taip pat reglamentuoja pajamas iš nekilnojamojo turto, nurodydamas, kad pajamos iš kitoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto gali būti apmokestinamos toje kitoje teritorijoje. Įstatymas įsigalios 2025 m. liepos 1 d., o jo priedas įsigalios po reikiamų teisinių procedūrų užbaigimo ir pranešimo Teisės aktų registre.

Šis įstatymas yra pakeitimas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymui, kuriame įtvirtinti pakeitimai 13 ir 68 straipsniams bei įstatymo priedui. Pakeitimai apima įvedimą papildinio mokesčio ir Lietuvos papildinio mokesčio sąvokų, nustatymą bei skaičiavimą. Taip pat įstatyme įtvirtinta 2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva dėl tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje. Įstatymas įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Respublikos Prezidentas šį įstatymą patvirtino.

Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 31, 39 ir 55 straipsnius. Pagal pakeitimus, įvedamas papildinis mokestis ir (arba) Lietuvos papildinis mokestis, kurie turi būti sumokėti siekiant užtikrinti minimalų subjektų grupių apmokestinimo lygį. Taip pat numatoma, kad Lietuvos vienetai gali sumažinti mokėtiną pelno mokestį pagal užsienio valstybėse ar zonose sumokėtą mokestį, atsižvelgiant į tam tikras sąlygas. Įstatymas taikomas nuo 2026 metų ir nustato tvarką, kaip šie pakeitimai bus įgyvendinami ir taikomi.

Šiame teisės akte yra apibrėžiamos priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos paslaugų teikimo tvarkos aprašo nuostatos. Apraše nurodomi psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei elgesio priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartai. Taip pat įtvirtinamas licencijavimo procesas, kuris apima ambulatorines ir stacionarines paslaugas, teikiamas vaikams ir suaugusiems. Apraše taip pat nurodomos sąvokos, reikalavimai specialistų kompetencijai ir paslaugų teikimo tvarka. Be to, išdėstomos šeimos gydytojo komandos teikiamos paslaugos ir psichikos sveikatos centre teikiamos priklausomybės ligų gydymo paslaugos, įskaitant psichikos būklės vertinimą, diagnozavimą ir gydymo planavimą. Teikiamos paslaugos apima alkoholio vartojimo ir rūkymo įpročių vertinimą, trumpąją intervenciją bei informacinę konsultaciją. Taip pat nurodomos procedūros, kaip asmuo gali gauti paslaugas, kai įtariama ar diagnozuojama priklausomybės liga. Apraše taip pat pateikiami kriterijai, kuriuos atitinkant asmuo gali gauti paslaugas psichikos sveikatos centre.

Šio teisės akto esmė yra pakeisti Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 29, 49 ir 58 straipsnius. Pirmame straipsnyje numatyta, kad mokiniams gali būti taikomos minimalios, vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės pagal vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatytus pagrindus. Antrame straipsnyje svarstoma drausminės auklėjamojo poveikio priemonės, kurių galima imtis už švietimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus. Trečiame straipsnyje numatyta, kad bus organizuojama ir koordinuojama švietimo pagalbos teikimas mokiniams, mokytojams, šeimoms ir mokykloms, taip pat vykdymas ir prevencinių programų įgyvendinimas. Galiausiai nustatyta, kad šis įstatymas įsigalios 2026 m. rugsėjo 1 d. Respublikos Prezidentas jį skelbia kaip įstatymą, kuriuo yra pakeičiami minėti Švietimo įstatymo straipsniai.

Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas nustato priemones ir principus vaikams, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra ir pagalba dėl elgesio problemų ar kitų sunkumų. Įstatymo tikslas yra užtikrinti vaiko teises, socializaciją, ugdymą bei priežiūrą, taip pat suteikti paramą vaikui ir jo šeimai. Įstatyme apibrėžiamos minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės bei jų vykdymo principai, taip pat numatyta auklėjamojo poveikio priemonė vaikams, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra. Įstatyme taip pat pateikiami vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros uždaviniai bei principai, kurie grindžiami vaiko gerove, dalyvavimu sprendimų priėmime, individualizavimu, orumu, prieinamumu, bendradarbiavimu, visapusiškumu ir privataus gyvenimo apsauga. Įstatyme taip pat nurodomos vaiko priežiūros formos, minimalios ir vidutinės priežiūros priemonės bei jų vykdymo tvarka.