Ruošiamasi priimti

Įstatymo apibendrinimas: Šis įstatymas yra pakeitimas Lietuvos Respublikos Valstybės skolos įstatymui Nr. I-1508 4 ir 6 straipsniams. Įstatymas įsigalios 2024 metais. Pagal 1 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalies nuostata bus pakeista taip, kad Vyriausybė, laikydamasi nustatyto valstybės garantijų limito, gali teikti valstybės garantiją tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nurodytais atvejais. Pagal 2 straipsnį, 6 straipsnio 1 ir 2 dalys bus pripažintos netekusiomis galios. Šis įstatymas skelbiamas Seimo priimtu Lietuvos Respublikos įstatymu. Respublikos Prezidentas jį patvirtino.

Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą Nr. VIII-1234, konkrečiai 2 straipsnį. Pagal šį pakeitimą, Vyriausybė, ministerijos ar savivaldybės institucijos turi peržiūrėti ir pakeisti jiems pavaldžioms ar atskaitingoms įstaigoms, viešosioms įstaigoms, valstybės ar savivaldybės įmonėms suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus iki 2026 m. birželio 30 d. Taigi, kol bus parengti ir įsigalios nauji teisės aktai dėl viešojo administravimo įgaliojimų perdavimo, šie įgaliojimai išliks vykdomi pagal dabartinę tvarką. Šis įstatymas yra skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo. Respublikos Prezidentas.

Šis teisės akto projektas yra apie pakeitimus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. Jame numatytos baudos už žuvininkystės duomenų teikimo, verslinės žvejybos tvarkos, sunkių pažeidimų žvejybos laivuose ir žūklės laivų variklių galios pažeidimus. Įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d.

Šis teisės akto pakeitimo įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymą, nustatantį taisykles ir reikalavimus žvejybai, žuvų išteklių valdymui, akvakultūrai, žuvų perdirbimui ir žuvininkystės produktų tiekimui. Jo tikslas yra tausoti žuvų išteklius, jų išsaugojimą ir atkūrimą, atsižvelgiant į ekologines sąlygas, ekonomiką ir suinteresuotųjų šalių interesus. Įstatymas taikomas Lietuvos sausumos teritorijoje, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir Lietuvos žvejybos laivuose jūrų vandenyse. Taip pat siekiama suderinti žuvininkystės sektoriaus reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais. Įstatyme pateiktos įvairios sąvokos, susijusios su akvakultūra, žvejyba, žuvininkystės produktų gamyba ir kontrolė, siekiant užtikrinti tvarų žuvininkystės sektorių.

Šiame įstatyme pateikiami pakeitimai Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymui. Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su ūkininkų gamintų tradicinių alkoholinių gėrimų reguliavimu bei teikiamų sertifikuotų alkoholinių gėrimų pavyzdžių gamyba. Įstatyme numatyta, kad ūkininkai gali gaminti tradicinius alkoholinius gėrimus tik savo poreikiams arba kaimo turizmo sodybose degustacijai, taip pat gali gaminį laikyti ir gabenti reikalingą įrangą. Be to, nustatytos taisyklės dėl alkoholinių gėrimų gamybos licencijų išdavimo įmonėms bei draudimas naudoti nesaugias priemaišas tradicinių gėrimų gamyboje. Įstatyme taip pat numatyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsitraukimo į gamybos procesą galimybė.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 207, 589, 673 straipsnius bei priedą ir papildo kodekso 1886 ir 1887 straipsniais. Pagal šį įstatymą, nesilaikant reikalavimų dėl duomenų teikimo kriptoturto paslaugų teikėjams, numatytos baudos nuo 1000 iki 3000 eurų. Taip pat įvestos baudos už vengimą teikti informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai, siekiant išvengti teisingos ir išsamios informacijos pateikimo, nuo 200 iki 6000 eurų fiziniams asmenims ir nuo 300 iki 6000 eurų juridinių asmenų vadovams ar kitoms atsakingoms asmenims. Įstatyme taip pat numatyta baudų už tvarkos pažeidimus susijusius su sąskaitų atidarymu ar uždarymu, išsamaus patikrinimo procedūromis, saugojimu ir duomenų teikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai. Įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d., išskyrus tam tikrus straipsnius, kurie įsigalios 2025 m. gegužės 1 d. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas.

Projekto „LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 2, 32, 371, 38, 39, 401, 48, 612, 71, 88, 100, 108, 140, 141, 148, 155 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 372, 615 IR 616 STRAIPSNIAIS“ tikslas yra keisti ir papildyti Lietuvos Respublikos Mokesčių Administravimo įstatymą. Įstatyme numatytos naujos taisyklės, susijusios su Europos Sąjungos muitų teisės aktais, asmens duomenų tvarkymo reikalavimais, ir kitiems mokestiniams aspektams. Įstatyme taip pat nustatomas mokesčių mokėtojų teisių ir pareigų aiškinimas bei tvarka, kaip keičiamos ir taikomos būsimojo sandorio kainodaros taisyklės. Įstatyme numatyta, kaip mokesčių administratorius turi priimti sprendimus dėl mokesčių mokėtojų prašymų, atsižvelgiant į skirtingus mokesčių aspektus. Taip pat įstatyme numatytos taisyklės dėl pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų duomenų skelbimo bei kitų administracinių reikalavimų. Šis projektas siekia suteikti aiškesnį ir išsamų reglamentavimą mokestiniams klausimams Lietuvoje.

Šis įstatymas denonsuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sudarytą sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, kuri buvo pasirašyta 1995 m. liepos 18 d. Minske. Įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas, remdamasis Konstitucijos nuostatomis ir Prezidento dekretu.

Įstatymo Nr. XIVP-4291(2) apibendrinimas: Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tam tikrus straipsnius. Pirmame straipsnyje nurodoma, kad tarptautiniai donorai, atitinkantys tam tikrus kriterijus, gali teikti finansinę paramą užsienio valstybėms ar jų institucijoms. Antrame straipsnyje aiškinama, kaip suprantamos sąvokos, vartojamos šiame įstatyme. Trečiame straipsnyje svarstomas prekiautojų ir pirkėjų teisė sudaryti sutartis dėl ginklų ir jų dalių įsigijimo ir vežimo. Be to, nurodoma, kad tam tikri įgalioti subjektai gali veikti kaip tarpininkai sudarant sutartis dėl A kategorijos ginklų ir jų dalių. Įstatymas priimtas ir skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo.

Šiame teisės akte patvirtinamas Lietuvos Respublikos pensijų anuitetų fondo biudžetas 2025 metams. Biudžetas numato pagrindinės veiklos, investicinės veiklos ir finansinės veiklos įplaukas bei išlaidas. Taip pat nustatomas atskaitymas 2025 metams pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymui ir administravimui. Įstatymas įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d. Šis įstatymas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo.