Ruošiamasi priimti

Apibendrinimas: Projektas yra dėl Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 22 straipsnių pakeitimo. Pagrindinės pakeitimų esmės yra: 1. 2 straipsnio 3 dalis bus pakeista taip, kad "pradedantysis vairuotojas" bus apibrėžtas kaip asmuo, įgijęs teisę vairuoti bAMb, A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų. 2. 22 straipsnis bus pakeistas taip, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas bus suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems praktinius ir teorijos egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. 3. 22 straipsnis bus papildytas 11 dalimi, kurioje teigiama, kad visų 23 straipsnyje nurodytų kategorijų vairuotojai turi teisę dalyvauti eisme ir gauti vairuotojo pažymėjimą tik nustatyta tvarka praėję teorinius ir praktinius mokymus bei išlaikę praktinį ir teorijos egzaminus. Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 50 straipsnio pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas. Jis buvo priimtas 2025 metais. Pagal šį įstatymą, 28 straipsnis pripažįstamas netekusiu galios. Taip pat, pakeičiamas 50 straipsnio 1 punkto f papunktis. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas.

Šio dokumento esmė yra tas, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso trečiosios knygos VI dalies XV skyrius yra pripažintas netekusiu galios. Tai reiškia, kad skyrius, kuris buvo galiojantis ir taikomas teisiniuose santykiuose, dabar yra panaikintas ir nebėra taikomas. Įstatymas įsigaliojo 2025 m. liepos 1 d. Dokumentą skelbė Respublikos Prezidentas, o teikė Ignas Vėgėlė.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuris numatytas įsigalioti 2025 m. Pagrindinis šio įstatymo tikslas yra reguliuoti tabako ir su juo susijusių gaminių pardavimą nepilnamečiams. Įstatyme yra išdėstytos baudos už šių teisės pažeidimus, kurių dydis priklauso nuo pažeidimo tipo ir to, ar tai yra pakartotinis nusižengimas. Konkrečiai, įstatyme nurodoma, kad už tabako gaminių ar susijusių gaminių, išskyrus elektronines cigaretes ir (ar) elektroninių cigarečių pildykles, nupirkimą, perdavimą ar kitokį realizavimą nepilnamečiams skiriama bauda nuo 220 iki 320 eurų. Pakartotinai padarius šį pažeidimą, bauda gali siekti nuo 320 iki 580 eurų. Elektroninių cigarečių ir (ar) elektroninių cigarečių pildyklių nupirkimas, perdavimas ar kitoks realizavimas nepilnamečiams taip pat numato baudą nuo 320 iki 580 eurų, pakartotinai pažeidus - nuo 580 iki 820 eurų. Už prekių, skirtų tabako gaminiams rūkyti ar pasiruošti rūkyti, įrenginių, skirtų tabako gaminiams ir susijusiems gaminiams vartoti, nupirkimą, perdavimą ar kitokį realizavimą nepilnamečiams numatoma bauda nuo 200 iki 300 eurų, o pakartotinai pažeidus - nuo 300 iki 500 eurų. Be to, įstatymas numato, kad už šiuos nusižengimus privaloma skirti konfiskavimo bausmę.

Šiame dokumente kalbama apie Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 21 ir 22 straipsnių pakeitimus. Pagal pakeitimus: 1. 21 straipsnio 2 dalis bus pakeista taip, kad kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai ir informacija apie juos, kriminalinės žvalgybos tyrimo bylos ir kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų ir priemonių taikymo taktika bus kriminalinės žvalgybos subjektų vidaus kontrolės objektas, išskyrus tam tikrus įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje ir 4 dalyje numatytus atvejus. 2. 22 straipsnis bus papildytas naujomis 3 ir 4 dalimis. Pagal 3 dalį, žvalgybos kontrolieriai kontroliuos kriminalinės žvalgybos veiklos, vykdomos žvalgybos institucijų pagal šį įstatymo nustatytą tvarką, teisėtumą, pagrįstumą ir proporcingumą bei atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. 4 dalis numato, kad žvalgybos kontrolierius, tirdamas asmenų skundus ir esant pagrindui manyti, kad žvalgybos institucija atliko neteisėtus veiksmus vykdydama kriminalinę žvalgybą, turi teisę reikalauti žvalgybos institucijos pateikti visą informaciją, dokumentus ir duomenis, susijusius su nagrinėjamu skundu, išskyrus tam tikrą informaciją. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis įstatymas yra apie Lietuvos Respublikos Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 13 ir 20 straipsnių pakeitimą. Pagrindiniai pakeitimai apima: 1. 2 straipsnio 11 dalies pakeitimą, kuris numato, kad žvalgybos institucijų veikla yra žvalgyba, kontržvalgyba, kriminalinė žvalgyba, vykdoma Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka, ir vidaus administravimas. 2. 13 straipsnio papildymą nauja 10 dalimi, kurioje numatoma, jog apygardos teismo pirmininko įgaliotas šio teismo teisėjas, prieš priimdamas motyvuotą apygardos teismo nutartį, gali kreiptis į žvalgybos kontrolierių dėl specialisto išvados pateikimo. 3. 20 straipsnio papildymą nauja 4 dalimi, kurioje numatoma, jog žvalgybos kontrolieriams teikiama visa jų pareigoms atlikti būtina informacija, dokumentai ir duomenys, Žvalgybos kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbiamas Respublikos Prezidento.

Tai yra projektas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo, kuris susijęs su asmenimis, kurie slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Projekte siūloma papildyti įstatymą 8¹ straipsniu, kuris reglamentuotų neprisipažinusiųjų asmenų teisinę padėtį. Įstatymo projekte teigiama, kad užregistruotų, bet neprisipažinusiųjų ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos bus išviešinami nuo 2026-01-01. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas. Projektą teikia Respublikos Prezidentas.

Šiame dokumente aprašomas įstatymas, kuris keičia Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5, 18 ir 47 straipsnius. Įstatymas numato keletą svarbių pakeitimų: 1. Pakeičiamas 5 straipsnio 2 dalis ir nustatoma, kad įmonės, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio pelnas apmokestinamas 0 procentų tarifu, o kituose mokestiniuose laikotarpiuose taikomas 6 procentų tarifas. Taip pat nurodyta, kad 0 procentų tarifas taikomas tik tam tikroms sąlygoms atitinkantiems subjektams. 2. 5 straipsnis papildomas 2^1 dalimi, kurioje nurodoma, kad įmonėms, kurių mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 000 eurų, bet neviršija 500 000 eurų, taikomas 10 procentų mokesčio tarifas. 3. Pakeičiama 5 straipsnio 3 dalis ir nurodoma, kada 2 dalies nuostatos netaikomos. 4. Pakeičiama 18 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodoma, kad tam tikros įmonės gali patys nustatyti maksimalius nusidėvėjimo ar amortizacijos normatyvus. 5. Pakeičiama 47 straipsnio 5 dalis ir nurodoma, kad įmonės, kurių praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 500 000 eurų, mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Šiame Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo XI-1375 20¹ straipsnio pakeitimo įstatyme, priimtame 2025 m., numatoma, kad gaminantys vartotojai, kurie gamina daugiau elektros energijos nei suvartoja, turi teisę šią perteklinę elektros energiją paskirti savo sutuoktiniui, partneriui ar artimiems giminaičiams, kurie taip pat yra elektros energijos vartotojai. Paskyrimas turi vykti tiekėjo nustatyta tvarka ir būti suderintas su paskirtų vartotojų elektros energijos tiekimo sutartimis. Paskirtas elektros energijos kiekis įskaitomas kaip paskirto asmens suvartojimas per tą patį atsiskaitymo laikotarpį. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 12 ir 13 straipsnių pakeitimas. Pakeitimai apima šias sritis: 1. Pridedama 12 straipsnio 6 dalis, kuri reglamentuoja, kad valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai gali būti refinansuojami. Jeigu kreditas refinansuojamas iki subsidijos išmokėjimo, subsidija teikiama tik tuomet, kai kreditą refinansuoja tas pats kredito davėjas, kuris suteikė pradinį kreditą. 2. Papildoma 13 straipsnio 8 dalis 6 punktu, kuris nurodo, kad valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas gali būti grąžinamas refinansuojant jį su nauju kreditu, kurį suteikia tas pats kredito davėjas. Pakeitimai įsigalioja nuo 2025 m. liepos 1 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministras turi iki 2025 m. birželio 30 d. priimti šių pakeitimų įgyvendinimo teisės aktus.