Ruošiamasi priimti

Šiame teisės akte dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 64¹ straipsnio pakeitimo pateikiamas 64¹ straipsnio 20 dalies pakeitimas. Pakeitimas susijęs su žvalgybos pareigūnų kompensacijomis už važiavimą tarnybos tikslais reguliariaisiais reisais vietinio susisiekimo maršrutais. Šios išlaidos apmokamos ar kompensuojamos, jeigu toks važiavimas nėra laikomas komandiruote. Tačiau, jeigu žvalgybos pareigūnas gauna šio straipsnio 19 dalyje nurodytą kompensaciją, šios išlaidos neapmokamos ir nekompensuojamos. Paskelbta, kad šis įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 61 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame numatoma pakeisti 61 straipsnio 18 dalį, reglamentuojančią profesinės karo tarnybos karių važiavimo tarnybos tikslais išlaidų apmokėjimą ir kompensavimą. Išlaidos apmokamos ar kompensuojamos, kai važiavimas nėra laikomas komandiruote. Tačiau šios išlaidos nekompensuojamos, jeigu kariui jau kompensuojamos ar atlyginamos 17 dalyje nurodytos išlaidos. Įstatymas numato įsigaliojimą 2026 m. sausio 1 d.

Šiame dokumente pateikiamas Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinė šio dokumento dalis yra 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimas. Nauja punkto redakcija detalizuotai aprašo, kokia informacija apie nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra laikoma būtina kriminalinės žvalgybos metu. Šis įstatymo projektas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seime ir skelbiamas Respublikos Prezidento.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo Nr. I-1240 18 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagal jį, 18 straipsnio 7 dalis papildoma 9 punktu, kuriame numatoma, kad statybos darbus, kuriais ardomos ar pertvarkomos statinio konstrukcijos, kuriose yra asbesto ar asbesto turinčių medžiagų, ir (ar) pašalinamas asbestas ar asbesto turinčios medžiagos, turi vykdyti tik tie darbuotojai, kurie turi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytą leidimą vykdyti statybos darbus veikiant asbestui. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. gruodžio 21 d. Tačiau reikalavimas turėti leidimą vykdyti statybos darbus veikiant asbestui netaikomas tiems statybos darbams, kurie pradėti iki 2025 m. gruodžio 20 d. Šį įstatymą paskelbė Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Jame numatytas esminis pakeitimas - papildoma įstatymo priedėlio I dalies 4 skyrius poskyriu "Žemės ūkio ir (ar) maisto ūkio politika". Šiame poskyryje akcentuojamas žemės ūkio ir maisto ūkio sektorių svarbumas nacionaliniam saugumui ir gyventojų apsirūpinimui maisto produktais. Taip pat minimi valstybės uždaviniai kuriant ir palaikant atsparią maisto apsirūpinimo sistemą. Įstatymo projektas numato, kad valstybė turi užtikrinti palankias sąlygas gyventojų apsirūpinimui maisto ištekliais ir sudaryti sąlygas darniai, konkurencingai ir veiksmingai žemės ūkio bei maisto ūkio plėtrai. Taip pat, valstybė privalo sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas ūkio subjektams, kad jie galėtų vykdyti žemės ūkio ir maisto ūkio veiklą ekstremaliomis situacijomis. Įstatymo projektas turėtų įsigalioti 2026 m. rugpjūčio 1 d., o įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir energetikos ministras iki 2026 m. liepos 31 d.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame pateikiami esminiai pakeitimai: 1. Aparatūros ir įrenginių naudojimo sąlygų pažeidimas: nesilaikymas aparatūrai ir įrenginiams taikomų reikalavimų, aparatūros ir įrenginių naudojimas ar įvežimas į Lietuvos Respubliką be leidimo kai leidimas reikalingas pagal teisės aktus, radijo ryšio stočių neteisėtas laikymas užtraukia baudą nuo 60 iki 140 eurų. 2. Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas numatytas šio straipsnio 1 dalyje, užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų. 3. Radijo ryšio slopinimo įrenginių, radijo ryšio perėmimo įrenginių neteisėtas naudojimas ir (arba) laikymas užtraukia baudą nuo 750 iki 1450 eurų. 4. Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas numatytas šio straipsnio 3 dalyje, užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 eurų. 5. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas aparatūros, įrenginių, radijo bangų siuntimo, radijo ryšio slopinimo, radijo ryšio perėmimo, radijo stebėsenos įrenginių arba radijo ryšio stočių konfiskavimas. Įstatymas įsigalioja 2025 m. lapkričio 2 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Transporto veiklos pagrindų įstatymo pakeitimas. Jis apima keletą pagrindinių punktų: 1. 2 straipsnio pakeitimas: atnaujinama intelektinių transporto sistemų paslaugų apibrėžtis ir pridedamos naujos sąvokos, tokių kaip "sąveikiosios intelektinės transporto sistemos" ir "sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų paslauga". 2. 11 straipsnio pakeitimas: atnaujinamos taisyklės, kaip tvarkomi asmenų duomenys intelektinių transporto sistemų ir sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų srityse. 3. 13sup1sup straipsnio pakeitimas: nustatomas intelektinių transporto sistemų ir sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų koordinavimas. 4. 23 straipsnio pakeitimas: atnaujinta informacija apie pranešimą apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. 5. 3 priedo pakeitimas: atnaujinama informacija apie 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir patvirtintas Respublikos Prezidento. Dokumentą pateikė Ekonomikos komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.

Tai įstatymas, kuris keičia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnį. Pagal šį pakeitimą, už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Taip pat straipsnyje nurodyta, kad už 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą. Be to, už 4, 5, 9 ir 10 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonių, kurios buvo panaudotos draudžiamų žvejybos įrankių ir (ar) neteisėtai sugautų žuvų gabenimui, konfiskavimas. Šį įstatymą paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Atsiprašau, bet jūs nepateikėte konkrečios teisės akto nuorodos ar pavadinimo, todėl negaliu suteikti reikiamo apibendrinimo. Prašau nurodyti tikslią teisės akto informaciją, kad galėčiau Jums padėti.

Teisės akto apibendrinimas: Šis teisės aktas yra projektas, skirtas keisti Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 14, 39 ir 40 straipsnius. Teisės akto pakeitimai numato: 1. Papildyti 14 straipsnio 2 dalį 5 punktu, kuriame numatoma, kad savivaldybė priima sprendimus dėl asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimą atliekančių savivaldybės administravimo subjektų ir nustato asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo tvarką. 2. Pakeisti 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą, kuriame numatoma, kad savivaldybė nustato asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį. 3. Papildyti 14 straipsnį 5¹ dalimi, kuriame numatoma, kad savivaldybės administracija ir (ar) kiti administravimo subjektai vertina asmens (šeimos) finansines galimybes savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. 4. Pakeisti 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame numatoma, kad pensijos, išskyrus našlių pensijas, senatvės, negalios arba netekto darbingumo ir invalidumo pensijų priemokos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos yra finansiniai ištekliai. 5. Pakeisti 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame numatoma, kad piniginės lėšos, išskyrus pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra finansiniai ištekliai. Teisės aktas, išskyrus jo 3 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Iki 2025 m. gruodžio 31 d. pradėtos su socialinių paslaugų teikimu, organizavimu ir finansinių galimybių vertinimu susijusios procedūros baigiamos pagal galiojusį teisinį reguliavimą. Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 31 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.