Šis teisės akto projektas yra skirtas keisti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą. Įstatymo pakeitimai liečia biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo sąlygas, atlygio dydį, veiklos vertinimą, ir kitus su darbo apmokėjimu susijusius aspektus. Pakeitimai taip pat apima kintamąją dalį darbo apmokėjimo sistemoje, pareigų lygius, ir pareiginės algos koeficientus. Įstatymo projektas taip pat numato pakeitimus įstatymo prieduose, kuriuose nurodomi darbuotojų pareiginės algos koeficientai pagal jų kvalifikacinę kategoriją ir pedagoginį darbo stažą.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimo dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo Lietuvos ir Latvijos pasienio teritorijoje, pasirašyto 2018 m. spalio 3 d., pakeitimo protokolo ratifikavimo. Įstatymas ratifikuotas 2024 m. liepos 11 d. Joniškyje.

Įstatymas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės tarpvalstybinio bendradarbiavimo susitarimo dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo Lietuvos ir Latvijos pasienio teritorijoje, pasirašyto 2018 m. spalio 3 d., pakeitimo protokolo ratifikavimo. Šis įstatymas ratifikuoja pakeitimo protokolą, kuris buvo pasirašytas 2024 m. liepos 11 d. Joniškyje, siekiant atnaujinti susitarimą dėl greitosios medicinos pagalbos teikimo abiejose šalyse. Šiame protokole nustatytos naujos taisyklės ir nuostatos, kurios įsigalios pagal abi šalis. Šis sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Konstitucija.

Šis įstatymas yra pakeitimas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymui Nr. IX-1314. Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimu ir įsigijimu. Pagal šį įstatymą, laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus tam tikrus išimtis. Taip pat nurodomos sąlygos ir reikalavimai fiziniam ar juridiniam asmeniui, norinčiam įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Įstatymas taip pat numato, kaip skirstomos pajamos, gautos iš valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo, ir ką reikia daryti su šiomis pajamomis. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo tikslas yra keisti Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 11 ir 40 straipsnius. Pirmajame straipsnyje pakeičiamas 11 straipsnio 5 dalies 6 punktas, nustatant, kad valstybei priklausanti žemė bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais privačiais asmenimis gali būti parduodama bendraturčiams pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, jei nėra galimybės atidalyti žemės sklypo dalies valstybei. Antrajame straipsnyje keičiamas 40 straipsnio 1 dalies 7 punktas, nurodant, kad nauji valstybiniai žemės sklypai gali būti formuojami, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami pagal Žemės reformos įstatymo nustatytus žemėtvarkos projektus. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d. Šis įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Valstybės Gynybos fondo įstatymą Nr. XIV-2775 4 straipsnį. Pagal šį įstatymą, papildomas 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas, nurodantis, kad 80 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo, bus skirti fondo poreikiams. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d. Šis įstatymas yra oficialiai paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo ir Prezidento.

Šio teisės akto esmė yra pakeisti Lietuvos Respublikos Aplinkos Apsaugos Valstybinės Kontrolės įstatymo 41 ir 43 straipsnius. Pagrindinės pakeitimų sritys yra susijusios su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teise naudoti prievartą ir šaunamuosius ginklus. Prievartą galima naudoti tik tarnybinio būtinumo atvejais, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir kitus faktorius. Šaunamąjį ginklą galima panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai kyla neišvengiamas pavojus gyvybei, sveikatai ar nacionalinio saugumo interesams. Pakeitimai taip pat numato situacijas, kuriomis galima naudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą ar transporto priemonę. Teisės aktą patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas.

Šis teisės akto projektas yra Lietuvos Respublikos Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jame numatyti pakeitimai, susiję su oro erdvės tvarkymu, oro eismu bei bepiločių orlaivių sistemų geografinių zonų nustatymu. Pirmame straipsnyje nurodoma, kaip suprantamos šio įstatymo vartojamos sąvokos, o antrame straipsnyje išdėstyta informacija apie oro erdvės tvarkymą, skrydžių skirstymą į bendrąjį ir operatyvųjį oro eismą, draudžiamas zonas bei bepiločių orlaivių sistemų geografines zonas. Teisės aktas įsigalios 2024 metais.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo sistemos įstatymo 13 ir 14 straipsnius. Pagal pakeitimus, prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais, siekiant apsaugoti asmenis nuo grėsmingo pavojaus gyvybei, sveikatai ar turtui. Fizinė prievarta gali būti taikoma tik tada, kai psichinė prievarta yra neveiksminga arba neįmanoma, arba kai bet koks delsimas kelia pavojų gyvybei, sveikatai ar turtui, arba nacionalinio saugumo interesams. Be to, bausmių vykdymo sistemos pareigūnai gali naudoti šaunamąjį ginklą tik tuomet, kai kyla neišvengiamas pavojus jų gyvybei ar sveikatai, ir tik išimtiniais atvejais, kai kitos priemonės yra neveiksmingos arba kyla pavojus nacionaliniam saugumui.

Šis įstatymas yra skirtas pakeisti Lietuvos Respublikos Finansinių Nusikaltimų Tyrimo Tarnybos įstatyme nurodytus 15 ir 17 straipsnius. Pagrindinis tikslas yra nustatyti taisykles dėl prievartos naudojimo tarnybos pareigūnų. Įstatyme nurodoma, kad prievarta gali būti naudojama tik esant tarnybiniam būtinumui, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir kitus veiksnius. Taip pat įtvirtinami atvejai, kai leidžiama naudoti psichinę ar fizinę prievartą apsaugant kitus asmenis arba stabdant transporto priemones. Be to, įstatyme numatyta, kad šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai kyla pavojus gyvybei, sveikatai ar nacionaliniam saugumui. Įstatymas patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo ir pristatomas Respublikos Prezidentui.