Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 18 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinės pakeitimų esmės yra šios: 1. Pakeičiama 5 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodoma, kad vienetai, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, mokesčio tarifas bus 0 procentų pirmajam mokestiniam laikotarpiui ir 6 procentai - kitiems mokestiniams laikotarpiams. Taip pat detaliai aprašoma, kada galima taikyti šį 0 procentų tarifą. 2. Papildoma 5 straipsnio 2 dalis formule, pagal kurią skaičiuojamas mokesčio tarifas vienetams, kurių mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 000 eurų, tačiau neviršija 500 000 eurų. 3. Pakeičiama 5 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodoma, kad 2 dalies nuostatos netaikomos, kai susijusių vienetų bendros mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 000 eurų. 4. Pakeičiama 18 straipsnio 3 dalis, kurioje leidžiama vienetams, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų ir kurie neatitinka 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, patiems nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus ilgalaikio turto grupėms. 5. Pakeičiama 47 straipsnio 5 dalis, kurioje nurodoma, kad jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 500 000 eurų, vienetas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo. Įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 d. ir bus taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas, kuriame numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įstatymo Nr. X-1666 18 ir 29 straipsnių pakeitimas. 18 straipsnio pakeitimas: - Pakeičiamas 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame numatoma, kad VTEK turi teisę gauti iš fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant Lietuvos banką ir kitas finansines įstaigas, visą reikiamą informaciją ir dokumentus, taip pat naudotis valstybės registruose ir informacinėse sistemose tvarkomais duomenimis. Jei reikiama informacija nėra pateikiama laiku arba atsisakoma ją pateikti, VTEK turi teisę kreiptis į teismą. - Įstatymas papildomas 18 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad prašymas dėl informacijos pateikimo turi būti paduodamas pirmosios instancijos administraciniam teismui. Teismas turi priimti sprendimą per 72 valandas nuo prašymo pateikimo. Jei VTEK nesutinka su teismo sprendimu, ji turi teisę apskųsti jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 29 straipsnio pakeitimas: - Pakeičiama 29 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys VTEK reikalavimu privalo pateikti reikiamą informaciją ir dokumentus, ar įvykdyti kitus teisėtus VTEK reikalavimus. Dokumentą pateikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o jį skelbia Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris keičia Civilinio kodekso 5.53 straipsnį. Pakeitimuose išdėstoma: 1. Įpėdinis, norėdamas priimti palikimą pagal turto apyrašą, turi kreiptis į notarą, kuris išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Pavedimas turi būti pateiktas antstoliui per dvi savaites. Jei per šį laikotarpį pavedimas nepateikiamas, jis negalioja ir bet kuris įpėdinis gali kreiptis į notarą dėl naujo pavedimo išdavimo. 2. Jei po turto apyrašo sudarymo įpėdinis sužino apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, jis privalo nedelsiant kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo. Pavedimas turi būti pateiktas antstoliui per penkias darbo dienas, o antstolis turto apyrašą privalo papildyti per tris savaites. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris buvo parengtas 2025 m. Vilniuje. Įstatymas modifikuoja 43 straipsnio 12 dalį, prideda 13 ir 14 dalis ir pakeičia procedūras, kaip vykdomieji dokumentai yra pateikiami antstoliams. Pagal naują redakciją, nuo 2025 m. sausio 1 d. vykdomuosius dokumentus dėl nepiniginio pobūdžio išieškojimų antstoliams vykdyti pateikia per Lietuvos antstolių rūmus, išskyrus atvejus, kai išieškotojas yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga - tokiais atvejais dokumentai suskaitmeninami, pasirašomi elektroniniu parašu ir per Antstolių informacinę sistemą pateikiami atsakingų institucijų darbuotojai. Naujasis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d., o Teisingumo ministras turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. birželio 30 d.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 604, 605, 609, 610, 611, 620, 650, 654, 679, 682, 727, 728, 733, 737, 744, 750, 753, 754, 766, 767, 769 ir 778 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jame numatyti tokie pagrindiniai pakeitimai: 1. Nuo 2021 m. sausio 1 d. elektroninius vykdomuosius dokumentus išieškotojai antstoliams vykdyti pateikia per Antstolių informacinę sistemą, o popierinius vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo per Lietuvos antstolių rūmus. Tačiau yra išimtis - jei išieškotojas yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga arba pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, tuomet suskaitmenintus vykdomuosius dokumentus pateikia atitinkamos institucijos atsakingi darbuotojai. 2. Suskaitmenintas vykdomasis dokumentas vykdomas kaip elektroninis vykdomasis dokumentas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Buvusios 23 straipsnio 6-9 dalys laikomos atitinkamai 8-11 dalimis. 4. Įstatymas, išskyrus 2 straipsnio dalį, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. 5. Teisingumo ministras iki 2025 m. birželio 30 d. turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 10 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis yra skirtas keisti 10 straipsnio formulavimą, kuris reglamentuoja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo ir priežiūros organo - Tarybos - sudėtį, funkcijas ir veiklą. Pagal šį įstatymą, Taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. Taryba privalo veikti LRT ir visos visuomenės naudai, laikytis įstatymų, LRT įstatų ir kitų teisės aktų. Tarybos sudėtis taip pat yra reglamentuojama šiame įstatyme. Taryba sudaroma iš 11 asmenų - visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, kurie yra skiriami 6 metų kadencijai. Tarybos narys pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Be to, šiame įstatyme numatyta, kada ir kaip įsigalioja pakeitimai. Dauguma pakeitimų įsigalioja 2030 m. gegužės 12 d. Tačiau kai kurie pakeitimai, susiję su Tarybos narių skyrimu, įsigalioja anksčiau - 2028 m. rugsėjo 1 d. Šis teisės aktas yra svarbus dokumentas, reguliuojantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo ir priežiūros organo veiklą ir struktūrą.

Šiame dokumente yra aprašytas Lietuvos Respublikos Įstatymo, susijusio su kriptoturto rinkomis, pakeitimas. Šis pakeitimas liečia 22 straipsnio 3 dalies formulavimą. Pagal šį pakeitimą, nuo 2026 metų sausio 1 dienos virtualiųjų valiutų keityklos operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai, kurie nėra gavę licencijos pagal ES reglamentą ir šio įstatymo nustatytą tvarką, netenka teisės vykdyti savo veiklą. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Įstatymas, skirtas denonsuoti (atsisakyti) Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo. Šis sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Prezidento dekreto nuostatomis. Galutiną įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Tai yra įstatymas, kuriuo siūloma keisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 8 dalį. Pagal šį įstatymą, leidimai šioje dalyje nurodytai ūkinės veiklos vykdymui išduodami, jei numatoma vykdyti veiklą, kuri: 1) Atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytą statinio naudojimo paskirtį arba; 2) Atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytą atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu suformuotos patalpos naudojimo paskirtį arba; 3) Atitinka statinio ar atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu suformuotos patalpos nekilnojamojo turto kadastro bylos eksplikacijoje nurodytą patalpos ar jos dalies pavadinimą arba; 4) Patenka į Vyriausybės patvirtintus statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejus arba; 5) Patenka į Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinto Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (evrk 2.1 red.) I sekcijos 56 skyrių. Įstatymą teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas, Martynas Katelynas, Giedrė Balčytytė, Aistė Gedvilienė ir Tomas Tomilinas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo pakeitimo. Jame numatomi keli svarbūs straipsnių pakeitimai: 1. Pakeičiamas 14 straipsnio 4 dalis, kuri numato, kad sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį tam tikriems subjektams priima Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai. Taip pat pateikiama nuostata, kad valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. 2. Pakeičiamas 15 straipsnio 1 dalies nuostata iki dvitaškio, kurioje numatyta, kad sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas. 3. Pakeičiama 15 straipsnio 5 dalis, kurioje numatyta, kad valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 15 metų laikotarpiui, išskyrus tam tikrus atvejus. Įstatymas numato, kad jis, išskyrus vieną dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Taip pat numatoma, kad savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.