Ruošiamasi priimti

Šis įstatymas, pakeičiantis Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo X-709 2, 9 ir 56 straipsnius bei priedą, nustato naujas taisykles vaistinių preparatų registracijai, leidimų išdavimui, galiojimo sąlygoms, taip pat įgyvendina ES reglamentus. Įstatymas įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d. Sveikatos apsaugos ministras turi priimti būtinus įgyvendinimo aktus iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Šis įstatymas papildo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso nuostatas nauju 361 straipsniu ir keičia 38 bei 40 straipsnius. Pagal naująjį 361 straipsnį, juridinis asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis atlygina arba pašalina padarytą žalą pagal civilinius, administracinius ar kitus teisės aktus. 38 straipsnyje nustatoma, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažįsta ir atlygina padarytą žalą bei susitaiko su nukentėjusiu asmeniu. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per dvejus metus padaro naują nusikalstamą veiką, gali būti panaikintas atleidimas ir baudžiamoji atsakomybė taikoma už visas veikas. 40 straipsnyje nurodoma, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.

Šis įstatymas pripažįsta netekusiu galios Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 31 straipsnį bei keičia 121, 127, 130, 131, 181 ir 212 straipsnius. Jame numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tais atvejais, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Taip pat numatyta, kad suėmimo termino pratęsimo ar kitų kardomųjų priemonių skyrimo klausimu surengiamas posėdis, kuriame dalyvauja suimtasis, gynėjas ir prokuroras. Įstatymas įsigalios 2025 m. liepos 1 d., o jo įgyvendinamieji teisės aktai bus priimti iki 2025 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir vidaus reikalų ministro.

Šis įstatymas yra apie pakeitimus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. Jame yra keičiami 110, 112, 113, 1131, 351 ir 589 straipsniai. Pavyzdžiui, savavališkas valstybinės žemės, miško ar vandens telkinių naudojimas gali kainuoti baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

Šis teisės aktas yra pakeitimas ir papildymas Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymui. Jame nustatytos pakeitimų ir papildymų nuostatos, susijusios su įstatymo įsigaliojimo data bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliojimu priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki tam tikros datos. Teisės aktas įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d. ir numato, kad iki 2025 m. gruodžio 31 d. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis teisės aktas yra pakeitimas Lietuvos Respublikos Valstybės Skolos įstatymui. Jame numatyti keitimai, susiję su sąvokų aiškinimu, valstybės skolininkų turtiniais įsipareigojimais, investicijomis gynybos ir saugumo pramonės srityje bei vystomojo bendradarbiavimo finansavimu. Įstatymas įsigalios 2025 m. balandžio 1 d., o Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2025 m. kovo 31 d.

Projekto tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos Gyventojų Pajamų Mokesčio Įstatymo IX-1007 17 ir 20 straipsnius. Pakeitimai susiję su gyvybės draudimo išmokomis, pensijų kaupimu bei neapmokestinamuoju pajamų dydžiu (NPD). Įstatymas įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d. ir bus taikomas nuo to laiko deklaruojant pajamas. Centrinis mokesčių administratorius turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Šis įstatymas yra papildomas Konstitucinis įstatymas, kuriuo keičiamas 10 straipsnis dėl Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo. Pagal naująjį pakeitimą 10 straipsnyje papildoma 5 dalis, kur nurodoma, kad šio įstatymo tam tikri straipsniai netaikomi rengiant, priimant, įgyvendinant ir vertinant Lietuvos Respublikos biudžeto patvirtinimo įstatymą 2025-2027 metams. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas, o Respublikos Prezidentas jį patvirtina.

Šis įstatymas, vadinamas "LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 186 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMAS", buvo priimtas 2024 metais Vilniuje. Įstatymas pakeičia 186 straipsnį, susijusį su biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimais. Pagal šį pakeitimą, biudžeto asignavimų valdytojų vadovai ar jų įgalioti asmenys, taip pat kitų institucijų vadovai, galintys valdyti biudžeto lėšas, gali būti baudžiami nuo 600 iki 5800 eurų už biudžeto asignavimų paskirstymo ir (arba) panaudojimo tvarkos pažeidimus. Šis įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu. Respublikos Prezidentas.

Šiame teisės akte nustatomi pakeitimai Lietuvos Respublikos Biudžeto sandaros įstatymo straipsniuose 1, 4, 5 ir 11. Teisės aktas aiškina valstybės biudžeto sudėtį, pajamas, asignavimų naudojimą, biudžeto valdymo pagrindus ir kitus svarbius biudžeto valdymo aspektus. Jis taip pat nurodo asignavimų valdytojų ir valdymo sričių įstaigų vadovų pareigas, teises ir atsakomybę bei numato tvarką, kaip turi būti rengiami, tvirtinami, vykdomi, vertinami ir kontroliuojami biudžetai. Įstatymas taikomas ruošiant ir vykdant Lietuvos Respublikos biudžetą nuo 2025 metų.