Ruošiamasi priimti

Projektas XIVP-4178(2) yra Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris įsigalios 2025 m. sausio 1 d. Įstatyme numatytais pakeitimais siekiama reglamentuoti kitų įmonių bei įstaigų sudarytas sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis arba kitais LNSS veiklos užsakovais. Taip pat nustatomas paciento kreipimasis dėl valstybės nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų gavimo į LNSS įstaigas. Sveikatos apsaugos ministras iki 2024 m. gruodžio 31 d. privalo priimti šio įstatymo įgyvendinamąsias teisės normas. Šio įstatymo nuostatos taikomos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, kurias teikia sveikatos priežiūros specialistai ir gydytojai, įsigaliojus šiam įstatymui. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas, o projektą teikia Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 8, 11, 13 ir 76 straipsnius. Jame numatomi pakeitimai susiję su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ir jų finansavimu. Valstybinė ligonių kasa atlieka svarbias funkcijas, tokiu būdu užtikrindama asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą, vertindama įstaigų veiklą bei analizuodama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimą. Įstatyme taip pat numatyta, kad kitos įmonės ir įstaigos gali teikti asmens sveikatos paslaugas pagal sutartis su Valstybine ligonių kasa. Įstatymas paskelbtas Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo.

Šiame įstatyme numatomi pakeitimai Lietuvos Respublikos Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 8 straipsnyje. Pagal šį pakeitimą, teikiant finansinę paramą, sutuoktiniai yra laikomi susijusiais asmenimis. Įstatymas skelbiamas Respublikos Prezidento ir Seimo nario Kazio Starkevičiaus.

Šis teisės akto projektas nustato produktų saugos reguliavimo tvarką Lietuvoje. Jo tikslas yra užtikrinti, kad rinkai būtų pateikiami tik saugūs produktai. Įstatymas apima pareigas ir atsakomybę ekonominės veiklos vykdytojams, paslaugų teikėjams ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjams užtikrinant produktų saugą bei rinkos priežiūrą. Įstatymo nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais. Įstatymas taikomas visiems rinkai pateiktiems produktams ir vartotojams teikiamoms paslaugoms. Įstatyme apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, kaip pavojinga paslauga, saugus produktas ir kt. Rinkos priežiūrą vykdo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir kitos įgaliotos institucijos. Teisės akto tikslas yra užtikrinti vartotojų saugą ir informuotumą apie produktų saugą bei rinkos priežiūrą.

Šis teisės aktas yra pakeitimas Lietuvos Respublikos Maisto įstatymui. Jame pripažįstama, kad neteko galios 6 straipsnio 2 dalis. Įstatymas įsigalioja nuo 2024 m. gruodžio 13 d. Teisės aktą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas.

Šis įstatymas yra pakeitimas "Lietuvos Respublikos Krašto Apsaugos Sistemos Organizavimo ir Karo Tarnybos Įstatymo" 36 straipsniui. Pakeitimu nurodoma, kad tam tikri įstatymo straipsniai įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Respublikos Prezidentas patvirtina šį įstatymą, o jį pateikia Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Pocius.

Šis įstatymas yra pakeitimas LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMUI NR. I-1593. Jame numatytos naujos taisyklės dėl asmenų, kurie gali būti prikelti atlikti krašto apsaugos tarnybą. Įstatyme pridėtas punktas, nurodantis, kad šios tarnybos gali būti privalomos asmenims, turintiems ir kitų valstybių pilietybę, jei jie įtraukti į numatytą sąrašą. Toliau įstatyme aprašomi pakeitimai, susiję su privalomos tarnybos metu galiama pilietybės netekimu ar įgyjimu kitų valstybių piliečių atveju. Įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo 3, 5, 7, 13 ir 28 straipsnius. Jame numatyta, kad į Lietuvos krašto apsaugos sistemą gali būti įtraukti ir kariuomenėje tarnaujantys užsieniečiai. Taip pat nustatyta tvarka, kaip šie karo prievolininkai turi būti aprūpinti ir kompensuojamos jų išlaidos. Įstatymas taip pat reglamentuoja, kad asmuo netenka Lietuvos pilietybės, jei įgyja kitos krašto apsaugos sistemoje esančios šalies pilietybę. Įstatymas įsigalioja nuo 2025 m. sausio 1 d., o įgyvendinimo tvarką nustato Krašto apsaugos ministras.

Šis teisės akto projektas keičia Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą. Jame numatomos pakeitimai keliuose straipsniuose, susijusiuose su karo prievolininkais, valstybių piliečiais, generolo laipsniu, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimu profesinės karo tarnybos kariams. Įstatymas numato, kad įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d., o įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir krašto apsaugos ministras.

Šis teisės aktas yra pakeitimas įstatymui "LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE" Nr. XI-1491, kuris įtraukia naują punktą į 34 straipsnį. Šis punktas nurodo, kad tiekėjas (juridinis asmuo), kuris nevykdo jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, bus pašalintas iš dalyvavimo galimybės. Įstatymas įsigalios 2025 m. vasario 1 d. Respublikos Prezidentas jį skelbia Seimo narės Irenos Haase vardu.