Balsavimai su e.parašu

Peticija, skirta TikTok platformos reguliavimui ir saugumui stiprinti Lietuvoje, siekiama atkreipti dėmesį į platformos poveikį, ypač nepilnamečiams vartotojams. Raginama įvesti griežtesnę gyvų transliacijų reguliaciją, stiprinti nepilnamečių apsaugą, užtikrinti turinio kokybę ir duomenų apsaugą, skatinti švietimą ir informavimą, diegti efektyvesnes turinio moderavimo priemones ir bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis. Peticijos autoriai tikisi, jog šios priemonės prisidės prie saugesnės ir prasmingesnės aplinkos kūrimo visiems vartotojams.

Balsavimas vyko dėl transporto problemų sprendimo Klaipėdoje. Pagrindinės problemos, kurios buvo iškeltas, yra susijusios su ribotu autobusų maršrutų skaičiumi iki jūros, per dideliu žmonių skaičiumi autobusuose vasaros metu ir po darbo laiko, taip pat per brangiais bilietų kainomis alternatyvioms kelionėms. Siūlymai problemų sprendimui apima daugiau autobusų, važiuojančių iki jūros pakrantės, arba esamų autobusų talpumo didinimą.

Peticija dėl išankstinių Seimo rinkimų yra Lietuvos piliečių iniciatyva, kurioje išreikštas aiškus nepasitikėjimas dabartiniu Seimu ir jo formuojama Vyriausybe. Piliečiai kritikuoja, kad ministrai skiriami neatsižvelgiant į jų kompetenciją ir atsakomybę už valstybės valdymą, ką jie laiko grėsme nacionaliniam saugumui. Todėl, praėjus šešioms savaitėms nuo peticijos pasirašymo, piliečiai ragina Seimą svarstyti išankstinių Seimo rinkimų paskelbimą. Jie tikisi, kad tai leis atkurti pasitikėjimą valdžia ir užtikrinti, kad Lietuva būtų valdoma skaidriai, atsakingai ir profesionaliai.

Mokiniai kreipiasi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su prašymu leisti naudotis telefonais mokykloje per pertraukas ir pamokų metu, jei tai leidžia mokytojas. Jie argumentuoja, kad telefonai gali būti vertingos mokymosi priemonės, padedančios atsipalaiduoti, bendrauti su draugais ir tėvais, ieškoti informacijos ir jaustis saugiau. Be to, telefonai yra naudingi pamokų metu, kai reikia ieškoti informacijos internete, atlikti užduotis ar dalyvauti veiklose. Mokiniai siūlo leisti naudoti telefonus per pertraukas, leisti naudoti telefonus pamokų metu tik su mokytojo leidimu ir skatinti atsakingą telefonų naudojimą mokykloje.

Lazdijų rajono gyventojai ir kiti prijaučiantieji protestuoja prieš planuojamą karinio poligono steigimą Kapčiamiesčio girioje, kuris yra viena iš didžiausių Lietuvos girių, turinti didžiulę gamtinę, rekreacinę ir ekonominę vertę. Jie reiškia susirūpinimą dėl galimo masinio miško kirtimo, gyventojų iškeldinimo ir karinių pratybų poveikio, kuris galėtų kelti grėsmę ne tik vietos gyventojų gyvenimo kokybei, bet ir gamtinei aplinkai. Protestuotojai reikalauja sustabdyti planus dėl poligono įrengimo, atlikti išsamų strateginį poveikio aplinkai vertinimą, ieškoti alternatyvių sprendimų, kurie nesukeltų didelės ekologinės ir socialinės žalos, ir aiškiai komunikuoti su vietiniais gyventojais apie rengiamus planus ir sprendimus.

Mokytojų/mokinių padėjėjai kreipiasi su peticija, ragindami atkreipti dėmesį į jų darbo sąlygas ir prailginti kasmetines atostogas, nes jų darbo pobūdis yra emocionaliai ir psichologiškai pareikalaujantis. Jie pabrėžia, kad šiuo metu jiems taikomos tokios pačios atostogų sąlygos kaip ir kitiems švietimo įstaigų darbuotojams, nors jų darbo specifika yra sudėtingesnė. Peticijoje siūloma prailginti kasmetinių atostogų trukmę ir įtraukti mokytojų/mokinių padėjėjus į sąrašą profesijų, kurioms taikomos profesinės garantijos. Padėjėjai tikisi, kad šie pasiūlymai pagerins jų darbo sąlygas, motyvaciją, didins profesijos patrauklumą, susidomėjimą ir teigiamai paveiks ugdymo proceso kokybę Lietuvos mokyklose.

Vilniaus Žirmūnų ir aplinkinių rajonų gyventojai reiškia nepritarimą planuojamam daugiabučių gyvenamųjų namų projektui Kareivių g. 14, vietoje dabar veikiančio sporto klubo ir baseino „Impuls“. Jie argumentuoja, kad šis kompleksas teikia nepakeičiamą naudą bendruomenei, o jo panaikinimas būtų tiesioginis smūgis sveikatingumo paslaugų prieinamumui. Be to, gyventojai kritikuoja perteklinę urbanizaciją, socialinės infrastruktūros apkrovos analizės nebuvimą, didesnius transporto srautus, planavimo kontrolės perdavimą privačiam vystytojui, bendrojo plano reglamentų pažeidimą ir viešosios diskusijos stoką. Gyventojai reikalauja atsisakyti arba iš esmės peržiūrėti planuojamą projektą, išsaugoti sporto centro funkciją, laikytis bendrojo plano ir įtraukti bendruomenę į realų viešinimo procesą.

Alytaus miesto gyventojai reiškia nepritarimą sprendimui palaikyti dviračių gatvę J. Basanavičiaus gatvėje ir ragina Alytaus miesto savivaldybės administraciją atšaukti šį sprendimą. Pagrindinės priežastys yra vairuotojų nesilaikymas KET reikalavimų, dviratininkų vengimas kelio dėl nesaugumo, trūkstantis dviračių srautas, ypač žiemą, ir nepakankama eismo kontrolė. Gyventojai mano, kad infrastruktūros sprendimai turėtų būti priimami remiantis aiškiais duomenimis ir tikrais poreikiais, o ne formaliomis priemonėmis, bei ragina ateityje priimant su transporto infrastruktūra susijusius sprendimus atsižvelgti į gyventojų poreikius ir faktinį eismo intensyvumą.

Peticija dėl pagrįstesnių gyvenimo sąlygų užtikrinimo reiškia griežtą nepritarimą esamoms taisyklėms ir tvarkai, kurios apriboja laisves ir komunikacijos galimybes. Pasirašiusieji skundžiasi, kad turi grįžti iki 21:15 val., negali laisvai judėti po aukštus, bendrauti su draugais ar užsiimti kita socialine veikla. Be to, jie nuolat patikrinami švaros atžvilgiu, nepateikus aiškių priežasčių. Peticionai reikalauja panaikinti nepagrįstą grįžimo iki 21:15 val. taisyklę, leisti laisvą judėjimą tarp aukštų, nutraukti nuolatinius švaros patikrinimus ir sudaryti sąlygas laisvai bendrauti. Jeigu jų reikalavimai bus ignoruojami, jie pasilieka teisę kreiptis į švietimo, jaunimo ir žmogaus teisių institucijas.

Peticija, skirta Lietuvos Respublikos Seimui, Sveikatos apsaugos ir Susisiekimo ministerijoms, reikalauja, kad visi 65 metų ir vyresni vairuotojai privalėtų kasmet atlikti sveikatos ir vairavimo gebėjimų patikrinimą, atliekamą tik valstybinėse gydymo įstaigose, pagal profesionaliems vairuotojams taikomus standartus. Pagrindiniai argumentai yra eismo saugumas, sistema, kuri yra netolygi vyresniems vairuotojams, skaidrumo užtikrinimas per valstybines gydymo įstaigas ir prevencija kaip geriausia apsauga. Siūloma, kad nuo 65 metų vairuotojai privalomai tikrintųsi kasmet, o nuo 75 metų – kas 6 mėnesius, o patikrinimai būtų atliekami tik valstybinėse gydymo įstaigose ir būtų valstybės kompensuojami arba simboliškai apmokestinti. Tikslas - didinti kelių eismo saugumą, mažinti avaringumą ir užtikrinti, kad senjorų vairavimas išliktų saugus, sąmoningas bei atsakingas.