Balsavimai su e.parašu

Peticijoje "Dėl interneto ryšio gerinimo ir bokšto įrengimo Migiškių kaime" gyventojai išreiškia susirūpinimą dėl silpno mobiliojo ryšio ir interneto paslaugų. Problema sukelia sunkumų dirbant nuotoliniu būdu, mokantis, naudojantis elektroninėmis paslaugomis ar net bendraujant telefonu. Tai ypač trukdo vaikams, moksleiviams, senjorams ir visiems, kuriems ryšys yra būtinas kasdienybėje. Peticijoje siūloma įrengti ryšio bokštą, kuris užtikrintų patikimą interneto ryšį ir prisidėtų prie bendruomenės gerovės.

Lietuvos mokinių tėvai, globėjai ir bendruomenės nariai yra pasirašę peticiją reikalaujant panaikinti privalomą socialinių valandų rinkimo tvarką bendrojo ugdymo mokyklose. Šis reikalavimas buvo pagrįstas argumentais, kad savanorystė turi būti laisva, formali valandų rinkimo sistema dažnai tampa "popieriniu" procesu, po pamokų laikas turėtų būti skirtas asmeninėms veikloms, o ne privalomiems įsipareigojimams, šeimų gyvenimo sąlygos skiriasi, o tikrą pilietiškumą skatina pasirinkimas, o ne privaloma veikla. Bendruomenė siūlo palikti savanorišką socialinių veiklų skatinimą ir sukurti lankstesnę sistemą, kurioje mokiniai galėtų patys laisvai pasirinkti, ar dalyvauti socialiniuose projektuose. Jie tikisi, kad privalomo socialinių valandų rinkimo panaikinimas leis vaikams augti laisvais, atsakingais ir savarankiškais piliečiais.

Balsavimo klausimas yra dėl politikos licencijos įvedimo, pagal kurį tik tie asmenys, kurie baigė politikos studijų programas, galėtų dirbti politikos srityje. Šis pasiūlymas apima politikų profesijos licencijavimą, siekiant užtikrinti nuolatinį tobulėjimą ir didesnį visuomenės pasitikėjimą valdžia. Pasiūlymas yra palyginamas su medicinos profesijų reguliavimu, kurio pagrindu profesijos atstovai privalo atnaujinti savo licenciją, kad galėtų praktikuoti.

Raginimas įvesti sankcijas Izraeliui yra reakcija į humanitarinę krizę Gazos ruože, kurios kaltininku laikomas Izraelis. Reikalavimai apima tikslinių sankcijų Izraelio vyriausybei įvedimą, ginklų embargo taikymą bei Palestinos valstybės nepriklausomybės pripažinimą. Tekste pateikiami duomenys apie ribotą humanitarinę pagalbą Gazai, nuo 2023 iki 2025 metų Izraelio nužudytus ir sužeistus palestiniečius, taip pat kaltinimai Izraeliui dėl sistemingo seksualinio smurto ir genocido. Tekste taip pat pateikiama informacija apie tarptautinės teisės normas, JT konvencijas ir Lietuvos įsipareigojimus, kurie, pasirašiusiųjų nuomone, turėtų skatinti tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų prieš Izraelį. Tekstą pasirašė įvairios organizacijos ir asmenys, tarp jų - akademikai, politikai, menininkai, žmogaus teisių ekspertai ir kiti.

Balsavimo klausimas yra dėl pipirinių dujų leidimo nepilnamečiams nuo 16 metų. Ši idėja kilo dėl daugybės užpuolimų, seksualinės prievartos ir fizinio smurto atvejų, kurie vyksta prieš jaunuolius iki 18 metų, ypač merginas, Lietuvoje. Pateikta argumentacija skatina matyti pipirines dujas kaip gynybinę priemonę, kuri nėra mirtina, bet gali neutralizuoti pavojų. Be to, tarptautinė patirtis, pavyzdžiui, Latvijoje, kur nepilnamečiai gali turėti pipirines dujas nuo 16 metų be leidimo, parodo, kad tai nesukelia nusikalstamumo augimo. Argumentuojama, kad teisė gintis yra esminė žmogaus teisė ir pipirinės dujos gali išgelbėti sveikatą, psichiką ar net gyvybę.

Peticijoje, kurią pasirašė daugelis žmonių, raginama Lietuvos Respubliką oficialiai pripažinti Palestiną kaip suverenią ir nepriklausomą valstybę, vadovaujantis tarptautine teise, humanitariniais principais bei solidarumu su pasaulio bendruomene. Pagrindiniai argumentai už pripažinimą yra: dviejų valstybių sprendimas kaip pagrindas ilgalaikei taikai, moralinė ir humanitarinė atsakomybė ginti Palestinos žmonių teises, tarptautinio solidarumo stiprinimas, istorinė ir politinė atsakomybė, bei Europos Sąjungos vertybių įtvirtinimas. Peticijos iniciatoriai kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Seimą su prašymu imtis atsakomybės ir oficialiai pripažinti Palestiną kaip nepriklausomą ir suverenią valstybę.

Žmonės balsuoja dėl Lietuvos Konstitucinio Teismo reformos, pagal pateikiamą principinę schemą. Reforma numato, kad Konstitucinis teismas būtų sudarytas iš trijų aukščiausios kvalifikacijos teisės specialistų ir dvylikos nepriklausančių jokioms partijoms, tiesiogiai renkamų visų visuomenės sluoksnių atstovų. Teismo pirmininkas būtų renkamas visos teismo sudėties slaptu balsavimu ir neturėtų veto teisės. Sprendimai būtų priimami visuomenės atstovų kvalifikuota balsų dauguma, o teisininkų pareiga būtų suteikti priimtiems sprendimams teisinę formą. Konstitucinis teismas dirbtų nepriklausomai ir tik jis spręstų dėl ekspertų iš šalies reikalingumo. Visi teismo sprendimai būtų galutiniai.