Balsavimai su e.parašu

Žemiau pasirašę Lietuvos Respublikos piliečiai reiškia nepritarimą Lietuvos karinio kontingento siuntimui į Ukrainos teritoriją, nurodant, kad tai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, vidaus stabilumui ir tarptautiniam įvaizdžiui. Jie remiasi visuomenės apklausų rezultatais, teigiančiais, kad dauguma šalies gyventojų nepritaria karių siuntimui į Ukrainą. Įspėja, kad Rusijos pusė laikys užsienio karių buvimą Ukrainos teritorijoje okupacija ir teisėtu kariniu taikiniu, kas gali sukelti tiesioginę grėsmę Lietuvai. Ragina Vyriausybę atsisakyti iniciatyvos siųsti Lietuvos karinį kontingentą į Ukrainą ir organizuoti viešas diskusijas bei konsultacijas su piliečiais ir ekspertais.

Kreipimasis į LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją siekia keisti dabartinę mokomųjų dalykų pasirinkimo sistemą vidurinėse mokyklose, siūlant leisti moksleiviams nuo 9 klasės rinktis dalykus pagal jų poreikius, pomėgius ir ateities siekius. Siekiama peržiūrėti švietimo programą ir įvesti lankstesnę mokomųjų dalykų pasirinkimo sistemą, kuri ne tik padidintų mokymo kokybę, bet ir skatintų jaunimo kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei gebėjimą priimti savarankiškus sprendimus. Autorius tikisi ministerijos palaikymo ir atsako į šį kreipimąsi.

Balsavimo santrauka: Šis tekstas kelia diskusiją apie emigravusių lietuvių teisę balsuoti Lietuvos rinkimuose ir teikia asmeninę nuomonę, kad tie, kurie išvyko ieškoti geresnio gyvenimo ir neketina sugrįžti, neturėtų turėti teisės balsuoti. Autorius argumentuoja, kad emigrantų balsavimas yra problematiškas, nes jų rinkiminiai pasirinkimai dažnai neatitinka Lietuvoje gyvenančių lietuvių nuomonių. Tekste teigiama, kad balsavimą turėtų vykdyti tik tie žmonės, kurie gyvena ir planuoja gyventi Lietuvoje, teigiant, kad tai padidintų rinkėjų skaičių ir visuomenės įsitraukimą į rinkimus. Autorius ragina visuomenę imtis pokyčių, kad nebūtų stebina rinkėjų skaičiaus mažėjimas.

Visuomenė, remdamasi Jungtinių Tautų Orhuso konvencija, reikalauja sustabdyti visus planuojamus kirtimus Vaitaičių genetiniame draustinyje iki naujų, tvaresnių teisės aktų priėmimo ir alternatyvaus šio išsaugojimo plano peržiūros. Pagrindiniai argumentai yra neatitaisoma genetinės vertės praradimo grėsmė, nes dabartinė kirtimų tvarka neužtikrina pakankamo medžių skaičiaus genetinei linijai išsaugoti, bei pilietinės bendruomenės noras, kad būtų priimamas sprendimas, kuris leistų palikti iki 50 vertingų medžių hektare. Taip pat pabrėžiama, kad Lietuvoje esančiuose genetiniuose draustinuose būtina taikyti griežčiausias išsaugojimo praktikas, nes medžių šalinimas draustiniuose prieštarauja genetinio fondo išsaugojimo principui. Be to, kritikuojamas VMU teiginys apie 110-120 metų medynų subrendimą, nes pušys gali gyvuoti 400-600 metų ir reikalaujama, kad šie medynai sulauktų mažiausiai 171 metų brandos.

Žmonės balsuoja dėl populiarios komedijos laidos "Mano vyras gali" grąžinimo į eteryje. Laidos gerbėjai reiškia savo troškimą vėl matyti šį šou, kurio, kaip jie mano, šiuo metu labai trūksta.

Peticijoje, kurią pasirašė daugelis žmonių, raginama Lietuvos Respubliką oficialiai pripažinti Palestiną kaip suverenią ir nepriklausomą valstybę, vadovaujantis tarptautine teise, humanitariniais principais bei solidarumu su pasaulio bendruomene. Pagrindiniai argumentai už pripažinimą yra: dviejų valstybių sprendimas kaip pagrindas ilgalaikei taikai, moralinė ir humanitarinė atsakomybė ginti Palestinos žmonių teises, tarptautinio solidarumo stiprinimas, istorinė ir politinė atsakomybė, bei Europos Sąjungos vertybių įtvirtinimas. Peticijos iniciatoriai kreipiasi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Seimą su prašymu imtis atsakomybės ir oficialiai pripažinti Palestiną kaip nepriklausomą ir suverenią valstybę.