Lietuva sudarė taikos sutartį su „Veolia“, įmonė šaliai sumokės 35 mln. eurų

Vilnius, liepos 17 d. (ELTA).

Lietuva sudarė taikos susitarimą su Prancūzijos energetikos įmonių grupe „Veolia“, kuriuo bendrovė įsipareigoja šaliai sumokėti 35 mln. eurų – taip užbaigiama didžioji dalis teisminių ginčų dėl „Veolia“ valdomų bendrovių sudarytų Lietuvos savivaldybių šilumos ūkių nuomos sutarčių, tačiau toliau bus nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme iškeltas ieškinys, pranešė Energetikos ministerija.

Kaip skelbiama, „Veolia“ sutiko atsisakyti ieškinių tarptautiniame ICSID (angl. International Centre for Settlement of Investment Disputes, ICSID) arbitraže Vašingtone, tuo metu Lietuva sutiko atsiimti dalį 240 mln. eurų ieškinio dėl žalos atlyginimo prieš „Veolia“ dukterines įmones – „Vilniaus energija“, „Litesko“ ir kitas.

„Šis taikos susitarimas nėra laikomas nė vienos iš šalių kaltės pripažinimu. Tai – pragmatiškas sprendimas, siekiant išvengti tolesnių brangių ir daug laiko reikalaujančių teisminių ginčų, kuriuo užbaigiami dešimtmetį trukę ginčai tarp Lietuvos Respublikos ir įmonės „Veolia“, – teigia ministerija.

Tarptautinį arbitražą „Veolia“ inicijavo 2016 m., siekdama iš Lietuvos prisiteisti 79 mln. eurų žalos atlyginimą už investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.

Grupė ginčijo nuo 2009 m. patyrusi diskriminaciją ir nuostolius dėl Lietuvos valdžios veiksmų, teigė, kad institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutarties nuostatas.

Tuomet 2017 m. Lietuva Vašingtono arbitražui pateikė priešieškinį, o po Europos Teisingumo Teismo (ETT) praktikos pasikeitimo jo atsisakė ir pateikė 240 mln. eurų ieškinį prieš bendrovę „Veolia“ ir kitus atsakovus Vilniaus apygardos teisme. 

Energetikos ministerija ieškinį „Veolia“ įmonių grupei, bendrovei „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems verslininkams Andriui Janukoniui, Linui Samuoliui ir buvusiam Vilniaus merui Artūrui Zuokui Vilniaus apygardos teisme iškėlė 2020 m. liepą.

Šia byla siekiama įrodyti, kad „Veolia“ ir „Icor“ (tuo metu „Rubicon“) 1999–2003 metais neteisėtais būdais gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų – būtent šio ieškinio taikos sutartis Vašingtono arbitraže neapima, jis toliau bus nagrinėjamas teisme Lietuvoje.

„Veolia“ jau anksčiau teismui ginčijo, kad kaltinimai korupcija yra nepagrįsti ir anksčiau buvo atmesti prokurorų.

Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, didžioji dalis „Veolia“ taikos sutartimi Lietuvai sumokėtų lėšų bus skirtos Lietuvos energetikos vartotojams, taip pat paramai Ukrainai ir arbitražo išlaidų kompensavimui.

„Džiaugiamės pasiektu taikiu susitarimu, kuris ne tik užbaigia ilgus šalių teisinius ginčus ir atkuria teisinę taiką, bet ir atveria naujas galimybes tolesniam bendradarbiavimui tarp Lietuvos ir Prancūzijos verslo subjektų, grindžiamam abipuse pagarba ir ilgalaike partneryste bei atspindi glaudų vyriausybių bendradarbiavimą“, – pranešime teigė ministras. 

Pati „Veolia“ teigė besitikinti užmegzti naują bendradarbiavimo santykį su Lietuvos Vyriausybe.

„Per visą šį ginčą „Veolia“ gynė savo verslą ir reputaciją nuo nepagrįstų kaltinimų bei kovojo už teisėtą dvišalių investicinių sutarčių vykdymą. Didžiuojamės puikiu darbu, atliktu Vilniaus ir kitų savivaldybių naudai, efektyviai ir saugiai tiekiant šilumą, naudojant pažangiausias technologijas savivaldybių šilumos tinklų eksploatacijoje“, – pranešime cituojamas „Veolia“ grupės vyriausiasis teisininkas Erikas Haza.

Pasak jo, „Veolia“ į Vilniaus šilumos tinklą investavo daugiau nei 177 mln. eurų.