Dėl peticijos "Protestas prieš karinio poligono steigimą Lazdijų rajone"

PROTESTAS PRIEš KARINIO POLIGONO STEIGIMą LAZDIJų RAJONE

DĖL PLANUOJAMO KARINIO POLIGONO STEIGIMO LAZDIJŲ RAJONE KAPČIAMIESČIO GIRIOS TERITORIJOJE


Mes, žemiau pasirašiusieji Lazdijų rajono savivaldybės gyventojai ir kiti prijaučiantieji, reiškiame nepritarimą karinio poligono kūrimui Kapčiamiesčio girios teritorijoje.
Kapčiamiesčio giria (plotas apie 27000 ha) yra viena iš didžiausių Lietuvos girių, turinti didžiulę gamtinę, rekreacinę ir ekonominę vertę Lietuvos žmonėms. Čia esančios Lietuvos valstybinės ir Europinės svarbos saugomos teritorijos, priklausančios „Natura 2000“tinklui (Pertako miško biosferos poligonas, kartu su Pertako ornitologiniu draustiniu užimantis net 1028,9 ha plotą, skirtas sparčiai nykstančių kurtinių išsaugojimui; Krakinio telmologinis draustinis, saugantis unikalią pelkę), daugybė kitų pagal EB Buveinių direktyvą 92/43EEB išskirtų Buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST), kertinės miško buveinės, kuriose nevykdoma jokia žmonių veikla, įkurtos tam, kad ateinančioms kartoms būtų išsaugotos gamtos vertybės. Ūkinės paskirties valstybiniai ir privatūs miškai suteikia vietos gyventojams darbo vietas, sukuria sąlygas verslui, mokesčių pavidalu stipriai papildo Lietuvos Respublikos biudžetą. Unikalūs dzūkiški kaimeliai, išsibarstę tarp miškų, ežerų, sutūpę Nemuno ir Baltosios Ančios pakrantėse saugo istorinį ir kultūrinį šalies paveldą, pritraukia Lietuvos ir užsienio šalių turistus, norinčius pažinti nesugadintą Dzūkijos kraštą. Daugybė žmonių renkasi šį kraštą poilsiui, žygiams baidarėmis, grybavimui dėl jo nepakartojamos gamtos ir puikių rekreacinių sąlygų.
Mes suprantame Lietuvos gynybos stiprinimo svarbą, bet nuogąstaujame, kad nepakankama komunikacija ir viešumo trūkumas gali sąlygoti priimti nebūtinai pačius geriausius sprendimus. Kadangi 2025 metų pavasarį skubiai, motyvuojant stebėjimo kamerų darbo gerinimu, neatlikus poveikio aplinkai tyrimo, buvo plynai iškirsti pasienyje su Baltarusija besiribojančios Nemuno pakrantės vandens apsauginės juostos medžiai, kartu sunaikinant „Natura 2000“priklausančias buveines, mums pagrįstai kyla abejonės, kad Lietuvos Respublikos įstatymai galioja ne visoms valdžios institucijoms, ir mažina Lietuvos piliečių pasitikėjimą jomis.
Vietiniai gyventojai, kurių daugumos šaknys šiuose miško kaimeliuose jau mena ne vieną kartą, baiminasi būti iškelti iš savo gyvenamųjų vietų. Nors taikant žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymą, už paimamą turtą turi būti teisingai atlyginama, jokia suma negalėtų kompensuoti tos moralinės žalos, kokia būtų padaryta ne tik tiems gyventojams, bet ir visam regionui.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnį: "Valstybė rūpinasi žmonių sveikata,<...>Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių.", taip pat 54 straipsnį: "Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.“ Taip pat primename, kad pagal Europos Sąjungos teisę, ypač direktyvą dėl buveinių (92/43/EEB) ir Paukščių direktyvą (2009/147/EB), valstybės narės privalo saugoti biologinę įvairovę, užtikrindamos, kad jų vykdoma veikla nesukeltų reikšmingo neigiamo poveikio saugomoms rūšims ir buveinėms.
Mes, Lazdijų rajono savivaldybės gyventojai ir kiti prijaučiantys asmenys, manome, kad masinis miško kirtimas poligono įrengimui, galimas gyventojų iškeldinimas ir karinių pratybų poveikis pažeistų mūsų konstitucines teises, keldamas grėsmę ne tik vietos gyventojų gyvenimo kokybei, bet ir gamtinei aplinkai.
Raginame valdžios institucijas užtikrinti, kad sprendimai dėl poligono kūrimo būtų priimami laikantis LR teisės aktų ir gerbiant vietos gyventojų bei gamtos interesus.

Reikalaujame:
1. Nedelsiant sustabdyti planus dėl poligono įrengimo Lazdijų rajono Kapčiamiesčio apylinkėse.
2. Atlikti išsamią strateginę poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) procedūrą, laikantis ES ir LR teisės aktų reikalavimų.
3. Ieškoti kitų galimų sprendimų, kurie nesukeltų tokios didelės ekologinės ir socialinės žalos.
4.Aiškiai komunikuoti su vietiniais gyventojais tiesiogiai apie rengiamus planus ir sprendimus.